Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Arkivyskupui S. Tamkevičiui įteiktas šv. Pranciškaus Ksavero medalis (2002 12 05)

2002 gruodžio 06, 16:59
Gruodžio 5 d. arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui buvo įteiktas Šventojo Pranciškaus Ksavero medalis Šv. Pr. Ksavero universitete Cincinati mieste Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis apdovanojimas arkivyskupui suteiktas už heroizmą, parodytą ginant Lietuvos Katalikų Bažnyčią sovietinės okupacijos metais, taip pat už nuopelnus steigiant ir leidžiant “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką”.

Prieš apdovanojimo ceremoniją universiteto bažnyčioje vyko vakarinių pamaldų “Vesperes” liturgija. Iškilmingame renginyje dalyvavo universiteto taryba ir per 200 kviestinių svečių. JAV katalikų akademijos narys, žinomas užsienio lietuvių veikėjas, Šv. Pranciškaus Ksavero universiteto psichologijos profesorius emeritas Vytautas Bieliauskas pristatė arkivyskupą S. Tamkevičių, o universiteto prezidentas jam įteikė apdovanojimą.

Po to arkivyskupas tarė žodį ir pirmiausiai padėkojo universitetui už pagerbimą ne tiek jo paties, tačiau “mano asmenyje – visų mano tautiečių, kurie nešė priespaudos pančius, bet išlaikė tikėjimą tautos ir Bažnyčios prisikėlimu”, - sakė ganytojas ir tęsė: “Ilgą laiką laisve galėjome džiaugtis tik sapnuose. Iš anų laikų menu vieną sapną, kurio metu išgyvenau tokį stiprų laimės jausmą, kokio tikrovėje niekada nepatyriau”, - šiltai dalijosi savo išgyvenimais iš okupacijos metų. Tai buvo sapnas, kurio metu ganytojas pasijuto atsidūręs laisvoje Amerikoje; panašią laimę jis sakė nekartą pergyvendavęs lageryje, kai sapnuose aplankydavo gimtinę ir brangiausius draugus.

Trumpai apžvelgęs Lietuvos žmonių ir Bažnyčios gyvenimo sąlygas okupacijos bei persekiojimų laikais, arkiv. S. Tamkevičius tačiau pabrėžė, kad žmogų pavergia ne prievartą nešanti totalitarinė sistema, bet nuodėmė. Nelaisvės grandinės, pasak arkivyskupo, gali būti nukaltos kiekvieno žmogaus širdyje, bet joje grandinės gali ir subyrėti. “Esu laimingas, - kalbėjo ganytojas, - kad pačiais sunkiausiais metais mane stiprino iš tėvų paveldėtas ir sovietinės mokyklos nesugriautas tikėjimas į Kristų, kuris vienintelis išlaisvina žmogų.”