Nuotraukos – kunigo Gintaro Blužo ir Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Gegužės 21 d. Kauno arkivyskupijos kunigų konferencija buvo surengta seminarijoje, kur dauguma dvasininkų rengėsi kunigystės keliui, o tądien čia sugrįžę gilinosi į Bažnyčios dokumentus, diskutavo apie teorinius bei praktinius sakramentinės tarnystės aspektus, susipažino su naujausia akademinės teologijos mintimi. Konferencijai vadovavęs arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, be to, pristatė sielovados aktualijas. Viena jų – tai artėjanti Vilties šventė Kaune birželio 28-ąją, kurią Kauno arkivyskupija dovanoja Lietuvai šiais Jubiliejaus metais.
Sakramentų šventimas Bažnyčios dokumente ir praktikoje: sujautrinta patirtis
Pirmojoje konferencijos dalyje kunigas teol. dr. Arnoldas Valkauskas pristatė kunigams Tikėjimo mokymo dikasterijos Notą „Gestis Verbisque dėl sakramentų galiojimo“ (2024 m. vasario 2 d.) (vertimas į lietuvių kalba eis.katalikai.lt >>).
Kun. dr. A. Valkauskas atkreipė dėmesį, jog Bažnyčios dokumentai, deja, ne visada pačių kunigų būna perskaitomi. Kita vertus, šie dokumentai būna giliai susiję tarpusavyje. Tokį sąryšį prelegentas pabrėžė, visame savo pranešime pasitelkdamas platų Bažnyčios mokymo kontekstą.
Minėtame dogminiame dokumente, pasak kun. dr. A. Valkausko, iš esmės kalbama apie itin pasikeitusį katalikiškąjį (net ir kunigų) mentalitetą bei kviečiama sugrįžti prie tikrosios Bažnyčios sampratos.
Kaip minima dokumento pratarmėje, Nota Gestis Verbisque kilo iš kardinolų bei vyskupų susirūpinimo „dėl daugėjančių situacijų, kai tenka konstatuoti švenčiamų sakramentų negaliojimą. Dėl sakramentų medžiagos ar formos rimtų pakeitimų, darančių jų šventimą negaliojantį, vėliau reikėjo ieškoti juos priėmusių asmenų, kad būtų galima pakartoti Krikšto ar Sutvirtinimo apeigas, ir nemažai tikinčiųjų pagrįstai reiškė savo sutrikimą. Pavyzdžiui, užuot vartojus nustatytą Krikšto formulę, vartotos tokios formulės: „Aš tave krikštiju vardan Kūrėjo...“ ar „Tėčio ir mamos vardu... mes krikštijame tave.“ Tokioje rimtoje situacijoje atsidurdavo ir kunigai. Pakrikštyti tokiomis formulėmis kunigai skausmingai suvokdavo savo šventimų ir iki tol švęstų sakramentų negaliojimą“. Dokumente, be kita, apgailestaujama, „kad ne visada liturgija, ypač sakramentai švenčiami visiškai ištikimai laikantis Bažnyčios nustatytų apeigų“ (GV, 2).
„Kodėl tai pasidarė įmanoma?“ – savo pranešime klausimą dėl taip besiklostančios situacijos kėlė kun. dr. A. Valkauskas. Tarp priežasčių prelegentas minėjo kelias šiandien prarandamas sampratas: pirma – jog Jėzus Kristus yra vienintelis Išganytojas; antra – apie tikrąją Bažnyčios prigimtį ir kad be Bažnyčios nėra išganymo; trečia – apie Apreiškimo šaltinius; ketvirta – apie teologo atsakomybę. (Apie ją kalbant, be kita, paminėta XX a. vokiečių filosofo, teologo Karlo Rahnerio SJ mintis, jog teologo pašaukimas – ne paneigiant, ne perverčiant, ne kažkaip pakeičiant tikėjimo dogmas, taip jas išaiškinti Bažnyčios Magisteriumo rėmuose, kad tikėjimo tiesos būtų priimtos šiandienos žmogaus.)
Pranešime pabrėžta, jog Bažnyčia Kristuje yra sakramentas arba artimos jungties su Dievu ir visos žmonijos giminės vienybės ženklas bei įrankis. Pasak kun. dr. A. Valkausko, turime suprasti, kad Bažnyčia yra visuotinis išganymo sakramentas ir kad mes priklausome (!) Bažnyčiai. Dokumento kontekste su kunigais pasidalyta mintimis ir apie nuolankumą paklusti Magisteriumio nustatytoms liturginėms normoms. Kunigas veikia Bažnyčios vardu, dėl sielų išganymo, tad liturginiai nusižengimai yra didžiulė žala jai, kaip mistiniam Kristaus Kūnui, o neatsakingi, lengvabūdiški veiksmai gali turėti pasekmių jos narių amžinybei.
Pranešimas paskatino karštą šios konferencijos dalyvių diskusiją. Kunigai gyvai atsiliepė į aptariamus klausimus, jų uždavė dar daugiau. Broliai dalijosi mintimis, išreikšdami rūpestį dėl sakramentų šventimo praktikos bei savo nuoširdų norą tinkamai patarnauti žmonėms, ieškoti išeičių ir atsakymų nevienareikšmiškose situacijose.
„Manau, kad šiuo susitikimu pasiekėme pirmiausia sujautrinimą tokių klausimų nagrinėjimui. Svarbu skaityti Bažnyčios dokumentus, atpažinti savo praktikoje niuansus, kurie galbūt turi būti taisomi. Antra – matome, kaip reikia kalbėtis apie šitas temas, kadangi klausimų kyla ir dėl pasaulyje vyraujančio ir mus visus iš visų pusių spaudžiančių pliuralizmo bei sinkretizmo“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas diskusijos pabaigoje. Be to, ganytojas atkreipė dėmesį, kad kunigams šiandien neretai tenka „laikyti egzaminą“, kai šiuolaikinis žmogus sunkiai suvokia, jog Bažnyčios mokymas nėra „nuomonių rinkinys“, bet tai, kas lemia jo gyvenimo kokybę šiandien ir gali nulemti amžinybę.
Akademinė mintis apie auginančią piligrimystę – link Dievo
Antrojoje konferencijos dalyje kunigas profesorius Romualdas Dulskis pristatė broliams kunigams pranešimą apie asmenybę ugdančią dvasinę piligrimystę pagal naujausią, Jubiliejaus metų piligrimams skirtą savo knygą „Kelionė į mistinį Horebą“ (Akademinės krikščionybės ir religijų dialogo institutas, 2025).
„Kilo mintis tą knygą parašyti remiantis savo konferencijomis per „Marijos radiją“, kur kalbėjau apie įvairias Senojo Testamento asmenybes ir jų pašaukimą“, – sakė kun. prof. R. Dulskis apie susidomėjimo sulaukusias laidas ir apie tai, jog krikščionio kelyje svarbu eiti brandos link, Dievo link. Taip pat ir kunigo brandos kelias sulig Šventimais dar tik prasideda.
Savo knygoje autorius ir kalba apie asmenybę ugdančią dvasinę piligrimystę, nepasitenkinant tikėjimo kelionėje „saugiomis“ patirtimis bei apibrėžimais.
„Mūsų laikų teologai pasisako apie esmingo dvasinio ir intelektinio krikščionybės gilinimo svarbą“, – kalbėjo kun. prof. R. Dulskis, kuris yra Europos katalikų teologų draugijos Kuratoriumo narys ir Europos katalikų teologijos draugijos Lietuvos sekcijos steigėjas bei pirmasis prezidentas, Akademinės krikščionybės ir religijų dialogo instituto vadovas. Pasak knygų, mokslinių straipsnių, tarptautinių konferencijų įvairiose šalyse pranešimų autoriaus, šiandien krikščionybės samprata bei vykdoma sielovada, nūdienos teologų žvilgsniu, yra paviršutiniška, dvasingumas ir intelektinis matmuo dar nepakankami. Visuomenė nepažįsta katekizmo tiesų, bet jos intelektinis lygmuo sparčiai auga. Tad ir mes Bažnyčioje turime pasižymėti intelektiniu ir dvasiniu augimu.
Arkivyskupas K. Kėvalas padėkojo kun. R. Dulskiui, pasidžiaugdamas, jog akademinė mintis tarnauja žmogaus pašaukimui pažinti tiesą, dinaminei Dievo pažinimo kelionei į gylį.
Ganytojas šia proga pasidžiaugė, jog kunigų tarpe yra akademinį darbą dirbančių brolių. Akademikų gretas neseniai papildė ir konferencijoje arkivyskupo ir brolių pasveikintas kunigas Andrius Končius, neseniai apsigynęs teologijos daktaro disertaciją Šventosios Dvasios krikšto tema (A comparative analysis of the „Baptism in the Holy Spirit“ concept in the malines documents and writings of Francis A. Sullivan SJ) Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete (Angelicum).
Sielovados uždaviniai – vilties ir broliškumo stiprinimas
Sielovados aktualijas pristatęs arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog birželio 28-ąją vyskupus, kunigus, tikinčiuosius Kauno arkivyskupija kviečia į Vilties šventę Kauno sporto halėje >> su tikėjimo liudijimais, šlovinimu, užtarimo malda, šv. Mišiomis su Lietuvos vyskupais bei krikščioniškos muzikos koncertu. Šventės dalyviai, visi, kurie nekeliavo nacionalinėje piligrimystėje į Romą šių metų kovą, patirs Jubiliejaus metų malonę, vilties sustiprinimą čia, Lietuvoje.
Birželio 21 d. į Kauno gatves išeis tradicinė Devintinių procesija, į kurią kviečiami ir miesto parapijų kunigai. Devintinių sekmadienį, birželio 22 dieną, iškilmes raginama rengti parapijų bažnyčiose.
Be to, kunigai kviečiami į arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmę (birželio 24 d. 12 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje), kurios pabaigoje bus teikiami apdovanojimai Šiluvos Dievo Motinos medaliu nusipelniusiems bendruomenių žmonėms. Arkivyskupijos šventės dieną Kaune prasidės ir Miesto misijos. Birželio 24–27-osios vakarais nuo 17.30 val. vyks susitikimai, pokalbiai ir diskusijos, koncertai, malda už miestą bei arkivyskupiją.
Kunigų dvasiniam ugdymui skirtos rekolekcijos tradiciškai vyks Šiluvoje, Palendriuose, o vasarą, rugpjūčio 18–20 d., Kauno arkivyskupija vėl kviečia į kunigų vasaros kursus vaizdingoje Liškiavos rekolekcijų namų aplinkoje. Tai broliško, neformalaus susitikimo laikas, skirtas bendravimui, maldai, paskaitoms, diskusijoms. Birželio 30–liepos 4 d. kunigai kviečiami į piligrimystę Medžiugorjėje, kur vyks 28-osios dvasinio atsinaujinimo dienos.
Paskelbtas didžiųjų Šiluvos atlaidų laikas (juos švęsime rugsėjo 5–15 d.) bei rudens sielovados sezono kunigų konferencijų tvarkaraštis. Šie kunigų ugdymo susitikimai Kaune numatomi kiekvieną mėnesį nuo rugsėjo iki gruodžio.
Kita Kauno arkivyskupijos kunigų konferencija birželio 18 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
