Konferencijoje LR Seime – apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pamokas dabarties iššūkiams. Perduotas Šventojo Tėvo palaiminimas (2022 05 25)
Paskelbta: 2022-05-26 12:42:08

Nuotrauka – Erlendo Bartulio

2022 metus LR Seimas paskelbė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos metais, taip pagerbdamas neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi tapusį reiškinį – „Kronikos“ leidybą ir platinimą. Šis pogrindžio leidinys ne tik palaikė laisvės dvasią lietuvių širdyse, bet ir prasiverždavo per geležinę uždangą, informuodavo pasaulį apie tikinčiųjų persekiojimus, nuguldamas net ant JAV prezidento Ronaldo Reigano bei popiežiaus Jono Pauliaus II stalo.

Siekiant paminėti „Kronikos“ leidybos 50-metį, gegužės 25 d. Seime vyko konferencija „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“, kurioje istorikai, teisininkai bei filosofai apžvelgė „Kronikos“ leidybos istoriją bei pasidalino apmąstymais, ko šiandien galime pasimokyti iš jos leidėjų, susidurdami su naujais iššūkiais krikščionybei.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį dalyviams tarė renginio globėjas kardinolas Sigitas Tamkevičius, kurio, anuomet jauno kunigo, pastangomis pradėta leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Kardinolas pabrėžė: „Mums, ano meto kunigams, buvo tik du pasirinkimai – prisitaikyti prie vergiškos padėties ir turėti sąlyginę ramybę arba nepaisyti draudimų ir rizikuoti patirti persekiojimus. Tardymai, kalinimai, kratos buvo ano meto „Kronikos“ leidėjų kasdienybė, bet prieš visa tai atsilaikė net prie Kronikos veiklos prisidėję mokiniai. Tikėjimu gyvenantis žmogus gali būti silpnas kūnu, bet visada bus stiprus savo dvasia.“

Konferencijai dėmesį parodė ir Šventasis Sostas – apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius renginio dalyviams perdavė Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus palaiminimą ir maldingus sveikinimus, pasirašytus Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino: „Šventasis Tėvas žino apie gilią Kronikos istorinę reikšmę Bažnyčiai Lietuvoje ir ypatingai vertina žavintį kunigų, vienuolių ir pasauliečių bendradarbiavimą priešinantis persekiojimo jėgoms ir išlaisvinančioje Evangelijos šviesoje atskleidžiant žmogaus teisių pažeidimus ir religijos laisvės suvaržymus. Šventasis Tėvas širdingai suteikia palaiminimą kaip išminties ir taikos prisikėlusiame Kristuje laidą.“ (sveikinimo tekstą kviečiame žr. čia >>)

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo sveikinimo žodyje pabrėžta, jog „Kronika – tai Lietuvos kova su melu ir apgaule“. Pasak jo, su tokiu melu dabar susiduria karo draskoma Ukraina, kuriai padėti galime būtent skleisdami tiesą apie Rusijos vykdomą agresiją.

Apie Kroniką kaip Tiesos skelbėją kalbėjo ir sveikinimo žodį taręs LR Seimo pirmininkės pavaduotojas Paulius Saudargas: „Tiesa sujudino melo imperijos pamatus, ir jie vis sparčiau eižėjo su kiekvienu nauju Kronikos numeriu. Tai Evangelijos žodžių išsipildymas: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).“

Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupės pirmininkė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pastebėjo, kad Vakarų dalimi Lietuva tapo pasirinkdama krikščionybę ir savo Bažnyčios galva Romos vyskupą. Laisvę šioje civilizacinėje erdvėje visada užtikrino vadinamoji dviejų kalavijų doktrina – Bažnyčios nepalenkimas valdovų užmačioms. Mūsų valdovai turėjo išminties nepasirinkti Rytų krikščionijos kelio, kur dabar matome, kaip žemai dvasininkas gali pulti, kai tenkina valdžios nurodymus.

Renginio dalyvius organizatorių vardu pasveikino Laisvos visuomenės instituto bei Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys.

Istorinis žvilgsnis iš praeities į ateitį

Pirmąją konferencijos dalį „Istorinis žvilgsnis iš praeities į ateitį“ pradėjo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas. Kalbėdamas apie tikėjimo laisvę, jis pabrėžė, kad šiandien, net ir gerai suprasdami religijos laisvės svarbą, susiduriame su troškimu sukurti visuomenę, kurioje būtų nepriimtina vieša diskusija moralės klausimais. „Mintis, kad tolerancija gali būti grindžiama vertybiškai neutraliu pagrindu, yra klaidinga. Tokia teisinė samprata yra vidujai prieštaringa, nes ji privilegijuoja teisinį ir politinį įsipareigojimą moraliniam reliatyvizmui“, – teigė arkivyskupas.

Istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis skaitė pranešimą apie neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo Lietuvoje ištakas. Pasak prelegento, stiprėjant Bažnyčios suvaržymams, prasidėjo kunigų laiškų ir tikinčiųjų peticijų rašymas ir siuntimas į sovietines institucijas, reikalaujant garantuoti tikinčiųjų teises. Kreipimaisi be atsako, negalėjimas atskleisti Bažnyčios persekiojimų faktų būtent ir atvedė prie pogrindinio leidinio – Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos.

Istorikas doc. dr. Darius Alekna kalbėjo apie Bažnyčios laisvę kaip Vakarų civilizacijos pamatą. Istoriko teigimu, to, ką šiandien vadiname Vakarų civilizacija, atsiradimui lemiamą įtaką padarė dviejų vienas nuo kito nepriklausomų ir autonominių autoriteto centrų iškilimas, vienas iš kurių – politinė valdžia, kitas – Bažnyčia. Laikotarpiais, kai viena iš jų visiškai nustelbdavo kitą, Vakarų civilizaciją ištikdavo krizės. Docentas iškėlė klausimą: o kokie šiandien yra Bažnyčios ir Valstybės santykiai? Ar visuomenei siekdama primesti tikėjimui prieštaraujančius įstatymus Valstybė vėl nesiekia sunaikinti Bažnyčios?

Pirmąją konferencijos dalį užbaigė filosofo prof. Alvydo Jokubaičio pranešimas, kuriame kalbėta apie prieitą naują religijos ir demokratijos konflikto etapą. Pasak jo, savo kovą prieš krikščionybę velnias pradėjo krikščionių persekiojimais, vėliau išbandytas teokratinis Bažnyčios gundymas, pasitelktas religijos suvalstybinimas pagal cuius regio, eius religio principą, o kartu paskatinta antireliginė Apšvieta.

Paskutinius du amžius velnias taiko ketvirtąją – teokratiją imituojančių ideologinių valstybių – kovos strategiją, kurios brutalumą patyrė Kronikos leidėjai. Tačiau dabar velnias radikaliai keičia savo politinės veiklos strategiją ir tarsi stoja į laisvės gynėjų gretas, tikėdamasis laimėti nesibaigiančią kovą su krikščionybės išpažinėjais.

Šių dienų aktualijos ir perspektyvos

Antrojoje konferencijos dalyje „Šių dienų aktualijos ir perspektyvos“ kalbėta apie mūsų dienų iššūkius ir kaip į juos vertėtų reaguoti krikščionims, besiremiant Kronikos leidėjų patirtimi.

Teisininkė, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Ramutė Ruškytė kalbėjo apie religijos laisvės konstitucinius aspektus ir konstitucinės doktrinos įgyvendinimą.

Žurnalistas dr. Valdas Kilpys skaitė pranešimą apie verbalinės agresijos raiškos ypatybes internete. Pasak jo, medijų plėtra dabarties laiku tapo dideliu iššūkiu, sietinu su praktiškai visomis žmogaus gyvenimo sritimis. Šiandieninis pasaulis, gyvendamas laikmečio dvasia, susiduria su krikščioniškąja žinia, kurios vertybės gerokai skiriasi nuo postmodernaus pasaulio vertybių. Taip gimsta konfrontacija, pasireiškianti ir verbaline agresija prieš tikinčiuosius.

Užbaigdamas konferenciją, Ateitininkų federacijos pirmininkas Vytis Turonis kalbėjo apie dvasines Kronikos pamokas mūsų dienoms. Pasak jo, Kronika ir tada, ir šiandien yra geriausias įrodymas, kad tiesos žodis gali būti aštresnis už visus ginklus, už brutalią blogio jėgą. Istorija parodo, kad pergalė prieš bet kokią tironiją priklauso tiesakalbiams. Be to, Kronika moko savo kančią priimti nuolankiai, kaip galimybę ir stiprybės šaltinį.

Konferenciją organizavo Laisvos visuomenės institutas, Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupė, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga bei „Bažnyčios kronikos“ paramos-labdaros fondas. Renginį vedė žurnalistė, istorikė Regina Statkuvienė.

Laisvos visuomėnės instituto informacija 
 

Ganytojo žodis

Jėzus aiškino mokiniams apie Dievo Karalystę (plg. Apd 1, 3), o tada prakalbo jiems apie Šventosios Dvasios atsiuntimą. Ta nuostabi dovana iš aukštybių, kuri apims mokinius, yra pats Dievas, ateinantis dvasiniu būdu į mokinių tarpą. Jis toliau mokys, viską primins ir toliau ves savo bičiulius į Dangaus Karalystės pažinimą. Jis, Viešpats guodėjas, užtarėjas ir ramintojas, jau dabar nauju būdu žengia į širdis tų, kurie atsiveria šiai dangiškajai dovanai.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune