KELIAUKIME SU POPIEŽIUMI PRANCIŠKUMI. Sielovados pasiūlymas 2019-iesiems (lapkričio mėnesio medžiaga)
Paskelbta: 2019-10-31 08:26:12

KELIAUKIME SU POPIEŽIUMI PRANCIŠKUMI
Sielovados pasiūlymas 2019-iems metams

Plačiau apie projektą skaitykite
Arkivyskupo Liongino VIRBALO laiške
kunigams ir tikintiesiems

L A P K R I T I S
„ESATE KANKINIŲ VAIKAI“ – MODERNUS ŠVENTUMAS
 

1. Pažiūrėkime temą pristatantį filmuką.

2. Susipažinkime su mėnesio tema. Galima panaudoti skaidres (parsisiųsti PPTX ).

A .Esate kankinių vaikai. Tai – jūsų stiprybė. Ir pasaulio dvasia tenesako jums ką nors kita“, – savo kalboje Kauno arkikatedroje bazilikoje 2018 m. rugsėjo 23 d. sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į kunigus, seminaristus ir pašvęstojo gyvenimo narius. Matydamas lietuvių tautą, Šventasis Tėvas mato kankinių krauju aplaistytą mūsų istoriją. Galbūt daugelis iš jų nepažįstami, bet sumokėję savo gyvybės kainą už tiesą, tikėjimą, už Kristų. Šv. Jonas Paulius II ypač pabrėžė XX amžiaus kankinių svarbą: „Tikinčiųjų – kunigų, vienuolių ir pasauliečių – persekiojimai įvairiose pasaulio šalyse atnešė gausią kankinių sėją. <...>To liudijimo negalima pamiršti. <...>Skelbdama ir gerbdama savo sūnų ir dukterų šventumą, Bažnyčia aukštino Dievo garbę; gerbdama kankinius, ji gerbė Kristų, jų kankinystės ir šventumo šaltinį“ (iš apaštališkojo laiško Tertio Millennio adveniente, 37).

B.Tai istorija, tačiau ir ši akimirka yra išganymo laikas – laikas, kurį reikia išgelbėti, nesiilgint praeities. Jos jau nebėra, kaip ir ateities, kuri dar neatėjo. Mes prisimename savo palaimintuosius arkivyskupus Teofilių Matulionį ir Jurgį Matulaitį, palaimintąjį Mykolą Giedraitį ir daugelį šių dienų šventųjų, kurie savo gyvenimu ir veikla paliudijo ir perteikė Kristaus veidą. Mums nedera kopijuoti praeities šventųjų, bet jie gali įkvėpti mus panašėti į Kristų, būti Jo veidu kitiems. „Jeigu šventųjų gyvenimą matysime kaip panašumą į Kristų ir dėl Jo, tai galėtų mus įkvėpti žengti jų pramintu taku, mokytis iš jų pavyzdžio. Gal šventumą turėtume matyti kaip kažką, kas tik iš dalies atsiskleidžia šventuosiuose, jie – kaip daugybė netobulų Kristaus, vienintelio Šventojo, veido atspindžių. Tuomet visu grožiu atsiskleidžia šventumo įvairovė. Vyrai ir moterys, jaunimas ir vaikai, kurie dovanoja savo gyvenimą kaip Jėzus; su tokiu tyrumu ir totalumu, kaip Kalvarijos kankinys; šventieji, kurie taip kaip Jis skleidžia meilės ugnį ir gaivina Bažnyčią bei pasaulį“ (Jesús Castellano Cervera, Naujas šventumo veidas).

C.Tobulumo kelias eina per kryžių. Kryžių, kuris yra didžiausia kančia ir didžiausia dovana. Kryžius visada yra drauge ir dovana, bet turime nepamiršti, kad ir kiekviena dovana reikalauja kryžiaus. Atrodo, kad kryžius ir dovana visada greta – ar tai atpažįstu savo gyvenime? Šv. Grigalius Nysietis (†395) teigia: „Kas kopia aukštyn, tam kiekvienas žingsnis yra pradžia – niekada nesibaigiančios pradžios pradžia. Kas kopia aukštyn, niekada nesiliauja trokšti to, ką jau yra pažinęs.“ Nėra šventumo be atsižadėjimo ir dvasinės kovos. Dvasinė pažanga apima ir askezę bei savęs atsižadėjimą, kurie palaipsniui veda į ramybės ir palaiminimų džiaugsmo kupiną gyvenimą: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24). Modernus šių dienų šventumas nieko nesiskiria nuo prieš šimtmečius ar tūkstantmečius puoselėto šventumo – nešti savo kryžių. Galbūt dėl to yra tiek daug nepripažintų šventųjų, kuriuos prisimename per Visus Šventuosius – gal tai mūsų artimieji, kurie buvo iš išorės niekuo nepasižymintys žmonės, bet tyliai nešė kasdienį savo kryžių. Gal kažkam ir mes galime būti šventumo pavyzdys – tyliai, su pasitikėjimu nešantieji savo kasdienybės kryžių augindami vaikus, slaugydami ligonius, su meile priimdami atstumtuosius? Visi yra pašaukti būti šventi: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48). „Visi Kristaus tikintieji, kad ir kokia būtų jų užimama vieta ar luomas, šaukiami siekti krikščioniškojo gyvenimo pilnatvės ir meilės tobulybės. <...> Tam tobulumui pasiekti tikintieji tepanaudoja sugebėjimus, atseikėtus jiems pagal Kristaus dovanos saiką, idant sekdami jo pėdomis, tapdami į jį panašūs ir visur klusniai vykdydami Tėvo valią, visa dvasia pasišvęstų Dievo garbei ir artimo tarnybai. Šitaip Dievo tautos šventumas suvešės gausiais vaisiais, kaip Bažnyčios istorija ryškiai rodo daugybės šventųjų gyvenimu“ (Lumen Gentium, 40). Tai reiškia, kad modernusis šventumas pasižymi dar reiklesniu Dievo pasirinkimu, meilės totalumu ir konkrečiu bei gyvu jos įkūnijimu, o ne išorinėmis ar asketinėmis detalėmis. Būti šventam nereiškia tariamoje ekstazėje akis įbesti į dangų. Šv. Jonas Paulius II sakė: „Jei mūsų atspirties taškas tikrai yra įsimąstymas į Kristų, pirmiausia turime mokėti atrasti veidą tų, su kuriais jis norėjo susitapatinti“ (iš apaštališkojo laiško Novo millennio ineunte, 49). Popiežius Pranciškus apaštališkajame paraginime Gaudete et exsultate (32) mus ragina: „Nebijok šventumo. Jis neatims iš tavęs nė lašo veiklumo, gyvumo ir džiaugsmo. Kaip tik priešingai, tapsi toks, apie kokį tave kurdamas galvojo Tėvas, ir būsi ištikimas pats sau. Priklausymas nuo Jo išlaisvina mus iš vergijos ir įgalina suvokti savo kilnumą.“ Galiausiai suvokiame, kad „šventumas yra ne kas kita, kaip pilnatviškai įgyvendinama meilė“ (Benediktas XVI. Katechezė per 2011 m. balandžio 13 d. bendrąją audienciją). Tai Kristaus, kuris myli mumyse ir per mus, meilė. Tad nebijokime šventumo. Jis neatima iš mūsų gyvenimo. Jis moko mylėti ir leisti priimti begalinę Dievo meilę, išsivaduoti iš kiauto ir būti tuo, kuo Dievas mus pašaukė būti.

3.  Apmąstykime popiežiaus Pranciškaus kalbos kunigams, pašvęstiesiems, seminaristams ištrauką. Kauno arkikatedra, 2018 m. rugsėjo mėn. 23 d.

Visų pirma norėčiau išreikšti savo jausmą. Žvelgdamas į jus, už jūsų matau daug kankinių. Nežinomų kankinių. Nežinomų ta prasme, kad net nežinome, kur jie buvo palaidoti. Net ir kai kurie iš jūsų, su viena pasisveikinau*, žino, ką reiškia kalėjimas. Pirmiausia į galvą ateina vienas žodis – nepamirškite, saugokite atminimą. Esate kankinių vaikai. Tai – jūsų stiprybė. Ir pasaulio dvasia tenesako jums ką nors kita, kas skirtinga, nei tai, ką išgyveno jūsų protėviai. Prisiminkite savo kankinius. Imkite pavyzdį iš jų. Jie nebijojo. Kai šiandien kalbėjausi su vyskupais, su jūsų vyskupais, jie sakė: „Kaip būtų galima pradėti beatifikacijos bylą daugeliui tų, kurių dokumentų neturime, bet žinome, kad jie yra kankiniai?“ Tai paguodžia, buvo labai gera tai girdėti. Rūpinamasi tais, kurie mums paliko liudijimą. Jie – šventieji.

Vyskupas [Linas Vodopjanovas OFM, atsakingas už pašvęstąjį gyvenimą] kalbėjo be užuolankų –taip kalba pranciškonai. Jis sakė: „Šiandien dažnai ir įvairiais būdais mūsų tikėjimas yra išbandomas.“ Jis turėjo omenyje ne diktatorių persekiojimus, ne. „Kartą atsiliepę į pašaukimo raginimą, dažnai nebejaučiame džiaugsmo nei maldoje, nei bendruomeniniame gyvenime.“ Supasaulėjimo dvasia ir bodėjimasis viskuo, kas susiję su bendruomene, – tai antrosios kartos pagunda. Mūsų tėvai kovojo, jie kentėjo, buvo įkalinti, o mes galbūt neturime jėgų eiti pirmyn. Atkreipkite dėmesį į tai! Laiške žydams raginama: „Prisiminkite ankstesnes dienas, nepamirškite savo protėvių“ (plg. 10, 32–39)

4. Apmąstykime Šventojo Rašto ištrauką (Mt 16, 24–28):

Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus. Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“.

5. Apmąstykime asmeniškai arba grupelėje pasidalykime šiais klausimais:

A.Kokie šventųjų pavyzdžiai labiausiai įkvepia mane? Kokios jų savybės, bruožai ragina mane keistis?

B. Ką man reiškia būti šventam? Ką turėčiau pakeisti savo, savo bendruomenės (parapijos) gyvenime, kad labiau atsiliepčiau į paraginimą būti šventas?

C. Ko turėčiau išsižadėti, kad uoliau sekčiau Kristų?

6.Turėdami galimybę, pasižiūrėkime vaizdo medžiagą – Raktinės Biblijos temos. 4. Šventumas (Krikščioniški filmai)

7. Melskimės lapkričio mėnesiui skirtomis popiežiaus ir arkivyskupijos intencijomis, užbaikime susitikimą malda.

Kad Artimuosiuose Rytuose, kur viena šalia kitos gyvuoja įvairios religinės bendruomenės, įsivyrautų dialogo ir susitaikinimo dvasia (B).

Kad šventųjų ir kankinių pavyzdys įkvėptų ieškoti Dievo valios ir drąsiai siekti šventumo kasdieniame gyvenime.

8. Paklausykime giesmės – Scottas Underwoodas , „Paimk mano gyvenimą“ (su lietuviškais subtitrais) arba pagiedokime kartu.

9. Norėdami pasigilinti į šią temą asmeniškai, paskaitykime:

Šventasis Tėvas Pranciškus. Apaštališkasis paraginimas GAUDETE ET EXSULTATE apie pašaukimą į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje. Kaunas: Katalikų interneto tarnyba, 2018., 2013.

Jesús Castellano Cervera. Naujas šventumo veidas, žr. bernardinai.lt  I dalis >> , II dalis >> 

Algirdas Jurevičius. Susipažinkime – esu Teofilius. VšĮ Caritas leidykla „Artuma“, 2017.

Temos pristatymas, parsisiųsti PDF

Parsisiųsti garso ir vaizdo medžiagą

Kauno arkivyskupijos sielovados projektas
pastoracija@kaunoarkivyskupija.lt
 

Ganytojo žodis

Maža kibirkštis sukelia didelį gaisrą. Dažnai pakanka, kad Evangeliją paliudytų vienas žmogus, ir daugybė žmonių priartėja prie Viešpaties. Šiandien mes prisimename ne tik tuos tolimų kraštų misionierius, bet ir žadiname širdyje norą būti misionieriais savo aplinkoje.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

Iš Misijų sekmadienio homilijos šeimoms

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune