Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ homilija švenčiant Švč. Trejybę Užunvėžių bažnyčioje jos 75-erių metų proga (2015 05 31)
Paskelbta: 2015-06-01 15:35:18

Švč. Trejybės slėpinys

„Žinok tat šiandien ir dėkis į širdį, kad Viešpats yra Dievas ir aukštai, danguje, ir čia, žemėje, – nėra kito. Laikykis jo įstatų ir įsakymų, kuriuos duodu tau šiandien tavo labui ir tavo palikuonims“ (Įst 4, 39–40), – Senasis Testamentas siuntė žmonėms žinią, kad Dievas yra vienintelis Viešpats, Visatos ir žmogaus kūrėjas, ir savo buvimu apima dangų ir žemę. Šis Dievas nubrėžia kelius ne tik žvaigždynams ir planetoms, bet ir žmogui, kuris, siekdamas savo gerovės, turi saugoti vienybę su Dievu, laikydamasis jo įsakymų. Žmogus suvokė Dievą ne tiek kaip jį mylintį Asmenį, o daugiau kaip įstatymo Leidėją ir griežtą jo Saugotoją.

Į žmonių tarpą atėjęs Jėzus Kristus leido giliau ir geriau pažinti Dievą, kuris nėra tik galinga ir protinga, pasaulį kurianti ir palaikanti Jėga, bet mylintis Tėvas, o mes, žmonės, esame jo vaikai. Žmogus neturi drebėti Dievo akivaizdoje, bet turi jaustis nešamas ant gerojo Tėvo rankų. Apaštalas Paulius laiške romiečiams šią nuostabią tikrovę formuluoja tokiais žodžiais: „Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai“ (Rom 8, 15–17).Štai koks yra Dievas ir kokia palaiminga tikrovė, į kurią esame pašaukti.

„Dieve Tėve, atsiųsdamas į pasaulį savo Sūnų – Tiesos Žodį – ir Šventumo Dvasią, tu atskleidei žmonėms giliausius savo būties slėpinius. Leisk mums suvokti amžinos Trejybės garbę ir lenktis jos didingai vienybei“, – šitaip šiandien meldžiamės, garbindami vieną, Triasmenį ir mus mylintį Dievą.

Šv. Augustinas yra taikliai pasakęs: „Matai meilę – matai Švč. Trejybę.“ Iš tikrųjų ten, kur yra meilė, visuomet yra bent du asmenys – tas, kuris myli, ir tas, kuris yra mylimas. Jėzus atskleidė Dievo slėpinį, kad yra dangaus Tėvas, kuris siuntė į žemę savo Sūnų gelbėti nuodėmės pavergto žmogaus, ir yra Šventoji Dvasia, kurią Tėvas ir Sūnus siunčia į pasaulį, kaip Saulę, kuri turi nušviesti ir rodyti žmonėms kelią pas Dievą, o drauge kelią į amžinąją laimę.

Jėzus daug kartų kalbėjo apie savo Tėvą ir tvirtino, kad Tėvas ir Sūnus yra viena. Nuo apreiškimo Marijai iki pirmųjų Sekminių stebuklo daug kartų matome Šventosios Dvasios veikimą. Šventosios Dvasios veikimu Marija tapo Dievo Sūnaus Motina. Jėzaus Krikšto metu Šventoji Dvasia matomu būdu nusileido ant Jėzaus, o balsas iš dangaus kalbėjo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, jo klausykite!“ Atsisveikindamas su mokiniais Vakarienės kambaryje, Jėzus žadėjo, kad Tėvas atsiųs Dvasią, kuri primins, ką jis buvo kalbėjęs.

Atsisveikindamas su savo mokiniais Jėzus kalbėjo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 18–20).

Prieš 28 metus šventėme Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila pradėjo Lietuvos Krikštą, kuris buvo užbaigtas tik po Žalgirio mūšio, kai buvo pakrikštyta visa Žemaitija. Šiandien didžioji dauguma Lietuvos žmonių yra pakrikštyti, tačiau ne visi supranta ir brangina Krikšto malonę. Neįmanoma mylėti to, ko gerai nepažįstame. Visai neseniai prieš religinę mintį tiesiog buvo kovojama. Dabar nekovojama, bet mintis apie Dievą palaidojama po lavina minčių apie pinigus, malonumus ir geresnį gyvenimą.

Šiandien švenčiame Užunevėžių bažnyčios 75-ąjį gimtadienį. Tai mažiausia, bet drauge ir geriausia parapija Kauno arkivyskupijoje, nes toks didelis procentas tikinčiųjų jokioje kitoje arkivyskupijos parapijoje sekmadienį neaplanko savo bažnyčios ir nedalyvauja Mišiose. Garbė jums už ištikimybę Dievui!

Mūsų tautos istorija aiškiai kalba, kad ten, kur žmonės ištikimi Dievui, ten klesti ištikimybė ir Lietuvai, ten nesakoma, ką man davė Lietuva, nes suvokiama, kad meilė visuomet klausia: o ką aš daviau Tėvynei? Ką daviau savo tautiečiams, kuo atsilyginu už tą gėrį, kurį paveldėjau iš tėvų, senelių ir protėvių? Švč.Trejybės šventė tepaskatina mus nušluostyti dulkes nuo savo tikėjimo, atsinaujinti savo dvasia ir leistis nešamiems Dievo Dvasios, kuri yra Tiesos ir Meilės Dvasia. Šito jums linkiu ir meldžiu Viešpatį šiose Mišiose.

 

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune