„Pilietinė atsakomybė ir krikščioniška viltis“. Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pamąstymai prieš Seimo rinkimus (2012 10 09)
Paskelbta: 2012-10-09 10:38:25

Pilietinė atsakomybė ir krikščioniška viltis

Vyskupo kalbėjimas prieš rinkimus visuomet yra rizikingas, nes gali sukelti dalies žmonių susierzinimą; tokie asmenys tuomet sako, kad Bažnyčia palaiko ne tą politinę jėgą, kurią reikėtų palaikyti. Tačiau vyskupo pareiga ne tylėti, bet savo ganomiesiems priminti tai, ką jiems dera žinoti. Lygiai taip, kaip vyskupas negali tylėti, kai Lietuvos teatro scenose niekinamas Jėzaus Veido atvaizdas, panašiai jis turi prabilti, kai kandidatai ne tik dalija nerealius pažadus, bet ir nesivaržo sakyti netiesą.

Lietuvos žmonės prieš kiekvienus Seimo rinkimus pamatydavo vis naujų gelbėtojų, žadėjusių iš esmės pakeisti Lietuvos žmonių gyvenimą į gera. Praeities patirtis kalba, kad juo daugiau dalijama didelių pažadų, tuo aiškiau, kad jie nebus įvykdyti. Todėl neverta besąlygiškai tikėti senais ar naujais gelbėtojais, nors jie ir prisiekinėtų esą tarnauja Lietuvai. Jėzus Kristus gražiai kalbantiems, bet ne gyvenantiems pagal Evangeliją yra pasakęs įsidėmėtinus žodžius: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mt 7, 21).

Lietuvai reikia ne tokių gelbėtojų, kurie žadėtų viską nušluoti ir sukurti naują gyvenimą, nes Lietuvos žmonės net penkiasdešimt metų matė, kaip buvo viskas šluojama ir kaip buvo „gelbėjama“ Lietuva. Lietuvai reikia tik sąžiningai tarnaujančių politikų, kurių nenupirktų, pavyzdžiui, kokie nors alkoholio ar partnerysčių lobistai. Lietuvai reikia ne žadančių, bet dirbančių žmonių labui.

Lietuvai reikia, kad visi jos piliečiai sąžiningai atliktų savo pareigas: kunigai prie altoriaus bei savo gyvenime tarnautų Dievui ir žmonėms, teisėjai – teisingumui, Seimo nariai – paruoštų gerus įstatymus, o valdininkai – juos be kyšių vykdytų.

Jeigu šiandien kuri nors partija kalbėtų apie save kaip apie grynuolį, kuriame nėra šešėlių, ir kuri žadėtų po metų kitų išvesti Lietuvą į pirmaujančią vietą Europoje, tokia partija sunku būtų pasitikėti, nes tobulas yra tik vienas Dievas, o ten, kur žmonės, visuomet yra užprogramuoti netobulumai bei klaidos. Galima tik ryžtis jų nedaryti ar mažiau daryti.

Ką daryti paprastam Lietuvos žmogui prieš Seimo rinkimus? Nesiryžtu patarti perskaityti visų partijų programas, nes tai būtų sunkiai įgyvendinamas darbas, juo labiau kad programos yra tik raidė, kurios po rinkimų dažnai nepaisoma. Tačiau rinkėjui būtina žinoti, ką dauguma bet kurios partijos narių mąsto Lietuvai svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, ką jie mąsto apie šeimą? Ar jie pasiruošę ginti gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties? Ar jie bent bandė sustabdyti alkoholio bangą Lietuvoje? Kiek jiems rūpi mažas, paprastas Lietuvos žmogus? Gavus atsakymus bent į šiuos klausimus, bus šiek tiek aiškiau, ką galima rinkti, o dėl ko – rimtai suabejoti. Jei negerbsime žmogaus orumo nuo pirmos iki paskutinės jo gyvenimo minutės, jei neturėsime normalios šeimos ir jei nesustabdysime plačiai tekančios alkoholio upės, apie kokią Lietuvos ateitį galime svajoti?

Kviečiu tikinčius žmones taip pat atkreipti dėmesį, kiek būsimi Seimo nariai vertina tikėjimą į Dievą ir kiek laikosi žmogiškosios moralės normų – tiesumo, sąžiningumo ir pagarbos žmogaus orumui. Ar matėme, kad tos vertybės jų gyvenime buvo labai svarbios? Kandidatas į Seimą, neturintis šių dorybių, gali Lietuvai pridaryti labai daug bėdų.

Kadangi per šiuos rinkimus turėsime galimybę pasisakyti dėl atominės elektrinės, todėl kviečiu savo balsu paremti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kuri yra būtina, siekiant mūsų visų saugesnės ateities kūrimo.

Kartą, kai žmonės suabejojo, ar įmanoma būti išgelbėtiems, Jėzus „pažvelgęs į juos tarė: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima“ (Mt 19, 26). Todėl, nors praeityje daug kuo nusivylėme, mes, tikintieji į Jėzų Kristų, privalome išlikti vilties žmonėmis. Prieš rinkimus meldžiamės su viltimi, nes „Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1, 37). Tačiau malda niekuomet negali atleisti nuo atsakomybės būti gerais piliečiais ir per rinkimus dešimt kartų pasverti, kam patikėsime įstatymų leidimą ir vykdymą.

Telaimina visus mylintis Dievas, tegloboja Švč. Mergelė Marija, spalio mėnesį ypač pagerbiama kaip Rožinio Karalienė, teužtaria mus palaimintasis Jurgis Matulaitis – savo gyvenimu paliudijęs, kad įmanoma nugalėti blogį gerumu!

 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune