Atsinaujinimo diena „Eucharistija – tikėjimo kulminacija“ Kaune (2013 10 20)
Paskelbta: 2013-10-24 18:48:36

Fotografijos Irutės Jaruševičiūtės

Spalio 20 d. katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ įprastinėje vietoje – VDU Didžiojoje salėje – surengė Tikėjimo metams skirtą Atsinaujinimo dieną tema „Eucharistija – tikėjimo kulminacija“. Renginys sutraukė gausų būrį dalyvių iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų; tarp įvairaus amžiaus žmonių buvo daug jaunimo, vaikų, atvykusių su grupėmis ar tėvais. Dalyviai aktyviai ir entuziastingai įsitraukė į siūlomą programą – drauge su „Gyvaisiais akmenimis“ šlovino Viešpatį, klausėsi Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo bei kun. Artūro Kazlausko vedamų konferencijų, dalyvavo darbo grupėse. Renginio pabaigoje buvo džiugiai švenčiama sekmadienio Eucharistija net su trimis Lietuvos vyskupais. Pirmą kartą Atsinaujinimo dienoje vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija – pagarbinti Eucharistinio Jėzaus į Mažąją salę per visą renginio laiką gausiai užsukdavo jo dalyvių, tarp jų – ir vaikų.

Fotografija Irutės Jaruševičiūtės

Tvirti per Viešpatį Jėzų Eucharistijoje. I konferencija

Pirmąją konferenciją „Tikėjimas būtinas, kad susitikčiau Jėzų, esantį Eucharistijoje“ vedė kun. Artūras Kazlauskas. „Kaip meldžiamės, taip tikime, taip ir gyvename. Kartais atrodo, jog tikėjimas moko maldos, bet yra priešingai – iš maldos kyla tikėjimas“, – sakė kun. A. Kazlauskas, pabrėždamas, jog visa veikla Bažnyčioje kyla iš Eucharistijos ir į ją sugrįžta. Šioje konferencijoje plačiau apsistota prie Evangelijos pasakojimo (Lk 24, 13–35) apie dviejų mokinių ir Jėzaus susitikimą Emauso kelyje. Pasak kun. A. Kazlausko, tai mūsų gyvenimo emblema: galim būti kartu, bet būti vieniši. Du mokiniai keliauja, visos jų viltys žlugusios. Jiems sunku, bet jie kalbasi, ginčijasi. Atsitinka didis stebuklas: jie sutinka Jėzų – Jėzus ateina ten, kur yra du ar trys... (plg. Mt 18, 20). Jėzus aiškina Raštus, kas juose apie jį parašyta. Sėdama prie vakarienės stalo, Jėzus laužo ir duoda duoną. Viskas pasikeičia: kai mokiniai atpažįsta Jėzų, jiems reikėjo grįžti į Jeruzalę ir papasakoti, kad Jėzus yra gyvas.

Kun. A. Kazlauskas atkreipė dėmesį, jog mokinių susitikimuose su Jėzumi, Jo buvimas skatina vėl iš naujo laužyti duoną. Pamokanti Tomo istorija: Tomas netiki, nes tą sekmadienį jo nebuvo susirinkime. „Eucharistija padaro mus tikinčius – joje dalyvaujant įmanoma tikėti. Štai kodėl krikščionims tokia svarbi pirmoji savaitės diena – sekmadienis“, – sakė konferencijos vedėjas, patikindamas, jog sekmadienis ir Eucharistija yra viena, tai būdas pajėgti būti krikščionimis. Eucharistijoje pats Dievas moko per Žodį, stiprina per Kūną ir Kraują, per Dvasią. Krikščionio „amen“, pasak kun. A. Kazlausko, hebrajų gyvenime reiškia, kad Dievas veikia, tai yra mano tvirtumas. „Amen“ – aš noriu būti tvirtas per Viešpatį Jėzų. Eucharistija padaro mus tvirtus gyventi pagal Jėzaus mokymą. Kun. A. Kazlauskas ir linkėjo kad tikėjimas tvirtėtų, o Dievo Dvasia reikštųsi susirinkusiųjų gyvenime.

Eucharistija veda į misiją dalytis Gerąja Naujiena. II konferencija

Antrąją konferencija „ Eucharistija – tikėjimo gyvenimo versmė ir viršūnė“ vedęs arkivyskupas Gintaras Grušas sakė: „Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas mumyse neša išganymą ir perkeičia. Tai ir pažadas ir realybė, kurią turime išgyventi, kai dalyvaujame Eucharistijoje. “ Kaskart Eucharistijoje Jėzus perkeičia, atnaujina, atkuria žmogaus paveikslą taip, kaip Dievas yra sukūręs.

Fotografija Irutės Jaruševičiūtės

Išlikti vienybėje su Viešpačiu, pas jį sugrįžti – tai tikėjimo kelionės tikslas. Kasdienė duona, kuri maitina ir ugdo krikščionio gyvenimą, yra Eucharistija. Kad mums reikia tos duonos, kaip sakė arkivysk. G. Grušas, mokė pats Jėzus, kurį išpažįstame esant savo gyvenimo centru.

Konferencijoje kviesta pažvelgti Vatikano II Susirinkimo dogminę konstituciją „Lumen gentium“, kurioje Eucharistija aptarta kaip tikėjimo gyvenimo versmė ir viršūnė. Tai sakramentas, kuris veikia mus ir mumyse, iš mūsų padaro Dievo tautą, ugdo bendrystę.

„Mūsų gyvenimo jėgos ateina iš dieviškosios Ostijos, ji padeda eiti per gyvenimo sunkumus, stiprina, veda į dangiškąjį džiaugsmą“, – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, jog savo tikėjimo kelionėje neretai būname panašūs į Tomą, tad turime prašyti Dievą padėti mūsų netikėjime. Su ta pačia pagunda susidūrė ir Jėzaus mokiniai, nors, kaip matome Evangelijose, Jėzus įvairiais būdais bandė perduoti savo sekėjams, kad iš jo turi ateiti gyvastis: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės“ (Jn 15, 5), „Aš esu gyvybės duona! <...> Jūs mane regėjote, ir netikite“ (Jn 6, 36).

„Mus, žmones, perkeisti sunkiau, nei duoną ir vyną“, – sakė ganytojas, pabrėždamas, kaip svarbu atpažinti Kristų duonos laužyme – sekmadienio Mišiose krikščionys atranda savo tapatybę. Svarbu semtis iš šio šaltinio ir eiti kviesti prie jo kitų. Kaip Emauso mokiniai pakilo nuo stalo ir sugrįžo į Jeruzalę, taip ir šiandien Eucharistija veda į misiją, veikimą, dalijimąsi Gerąja Naujiena.

Darbas grupėse

Tarp šių konferencijų Atsinaujinimo dienos dalyviai žiūrėjo filmą apie didį Eucharistijos mylėtoją pal. Joną Paulių II minint apsilankymo Lietuvoje 20-metį.

Tradiciškai šiame evangelizaciniame renginyje susirenkama diskutuoti, dalytis darbo grupėse, jas pasirenkant pagal patraukusią temą ir lektorius. Apie Eucharistijos adoracijos prasmę ir vertę skubančiam šiuolaikiniam žmogui kalbėjusi ses. Linda Ceple SJE dalijosi asmeninėmis patirtimis, sakė, jog adoracijos valandos – tai laiminimo valandos, kai laimini pasaulį, o Dievas laimina tave. Adoracijoje galima išgyventi gyvenimo tikrovę be įsivaizdavimų ir mitų, ji perkelia į kitą – amžinybės – perspektyvą, kurioje praeinantys dalykai nebetenka vertės. „Eiti adoruoti – tai eiti įsiklausyti į tylą ir į žmonių kančias. O eini ten todėl, kad Dievas ten pakvietė“ – citavo sesuo latvių rašytoją Z. Maurinę.

Dr. Valdas Mackela (VDU) su grupelės klausytojais pasidalijo mintimis apie popiežių Pranciškų, jo pirmąją encikliką „Lumen Fidei“. Kalbėta apie popiežiaus Pranciškaus „žiedelius“: jo kuklumą, nuolankumą, kvietimą atverti bažnyčių duris, nebūti užsidariusiems jose, raginimą neteisti kitų, nes krikščionybė yra Dievo gailestingumo religija, ir kiekvienas joje, net labiausiai nusikaltęs, turi šansą.

Apie tikėjimą ir sakramentus kalbėjęs dr. Artūras Lukaševičius (VDU) sakė, jog tikėjimas prasideda nuo Dievo kvietimo. Dievas per žmogaus kurtumą, gyvenimo triukšmą prakalbina ir žada tikrąją gyvenimo laimę – gyventi su Juo. Tikėjimas ir yra toks susitikimas su Dievu ir dovana. Šios Dievo dovanos priėmimas – tai laisvas pritarimas Jo tiesai, pasitikėjimas Juo. Jei žmogus neturi tikėjimo, tai ne Dievo, bet žmogaus problema. Sakramentai, kaip tikino A. Lukoševičius, remdamasis Katalikų Bažnyčios katekizmu, yra veiksmingi Dievo malonės ženklai, Dievo malonė per juos realiai ir veiksmingai perduodama.

Eucharistija realiai gydo žmogaus kūną, ydas, mintis, daro palaipsniui paklusnų Viešpaties parinktam keliui šeimoje, pašvęstajame gyvenime. Tik su Dievu žmogus gali būti laimingas ir doras – taip kalbėjo ses. Liucija Grybaitė FMA, kuri vadovavo jaunimo grupei „Kristaus kūnas. Mano kūnas“. Šioje grupėje jaunimui liudijo neseniai susituokusi pora.

Dievo armija ir ses. Marta Gedminaitė (Šv. Jono apaštalinės seserys) vadovavo vaikų grupei patraukliu pavadinimu „Vaikų širdelės sukurtos, kad melstųsi ir mylėtų“. Užtarimo maldai Atsinaujinimo dienoje vadovavo „Gyvieji akmenys“ ir „Gailestingumo versmė“

Sekmadienio Eucharistijos šventimas

Atsinaujinimo diena užbaigta sekmadienio Eucharistija. Jai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo iarkivyskupas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kun. Mindaugas Malinauskas SJ ir kun. Žydrūnas Kulpys. Patarnavo Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai. Prie Mišių altoriaus stalo dvasininkų procesiją palydėjo būrys vaikų.

Fotografija  Irutės Jaruševičiūtės

„Pats Viešpats dalyvauja Eucharistijos aukoje. Jis pats skatina tą maldą ir pats yra mūsų užtarėjas. <...>Jis mūsų prašymus, sunkumus, poreikius, net tuos, kurių nesugebame įvardyti, nežinodami, ko mums reikia, neša Tėvui“, – sakė homilijoje arkivysk. G. Grušas. Homilijoje buvo primintas ir Jono Pauliaus II kvietimas Eucharistijoje ieškoti Viešpaties gelmės.

Ganytojas, be kita ko, pabrėžė, jog Eucharistija, kartu su malda, pasninku, Šventuoju Raštu ir išpažintimi, yra galinga krikščionio ginkluotė kovoje prieš blogį. Nors krikščionis, žvelgdamas į Dovydo kovą su Galijotu, gali pasijusti mažas – ką aš mažas galiu padaryti? – kiekvienas turi būti tų kovų dalyvis ir malda, ir aktyvumu. Krikščionys yra gundomi palikti dalį blogio, pasilikti sau patinkančią ydą. Blogis, tariant homilijos žodžiais, turi būti pašalintas iki galo, su juo negalima eiti į kompromisus (šios homilijos įrašo galima paklausyti Tikėjimo metų svetainėje >>).

Kita Atsinaujinimo diena Kaune vyks 2014 metų sausio 26 dieną.

  Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Evangelija sako, jog apaštalas Jonas pasiėmė Motiną pas save. Ir mes kvieskime ją pas save. Jos artumas keis mūsų gyvenimą. SVEIKA, MARIJA – ir tamsybės sklaidosi, ateina Šviesa – mūsų Viešpats Jėzus Kristus.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

iš homilijos Aušros Vartų atlaiduose

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune