Chorinės ir religinės muzikos pavasaris – festivalis „Kaunas Musica Religiosa 2011“ Kaune (2011 02 25–27)
Paskelbta: 2011-02-28 15:14:14

Fotografijos Juozo Kamensko

Šiaulių choras GAMA

Vasario 25–27 d. Kaune pasirodęs pirmasis (ir jau tarptautinis!) sakralinės muzikos festivalis „Kaunas Musica Religiosa 2011“ sukūrė dar vieną šventinį savaitgalį, savotiškai Didįjį, nes didžiausias dėmesys buvo skirtas bažnytinei muzikai. 

„Kaunas Musica Religiosa 2011“ yra gražaus ir ambicingo projekto „Kaunas Cantat“ dalis, iš pradžių planuota respublikos, o įgyvendinta tarptautiniu mastu. Taip dažnai nutinka, kai menu ir jo kultūra pradeda rūpintis plačių užmojų kūrėjai, galvojantys ne tik apie savo darbus, bet ir kitus kuriančiuosius. Taip nutiko ir „Kaunas Musica Religiosa 2011“ atveju, kurio sumanytojai ir organizatoriai – festivalio meno vadovas Rolandas Daugėla ir „Kaunas Cantat“ direktorius Valdas Latoža. Graži festivalio idėja ir neįprastas natūralumas, persmelkęs visus savaitgalio koncertus, masina šį renginių ciklą pavadinti nekomerciniu.

Festivalio „Kaunas Musica Religiosa 2011“ renginiai kursavo per tris sakralias erdves – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčią, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją aulą ir Kauno arkivyskupijos kurijos konferencijų salę. Nuo vienos scenos prie kitos takus mynė į Kauną suvažiavę Lietuvos ir kitų šalių kaimynių chorai. Iš svetur atvyko trys chorai iš Latvijos, kamerinis choras iš Baltarusijos, du ansambliai iš Estijos ir lenkų atstovai iš Ščesino, Vakarų Pamario technologijos universiteto. Likę vienuolika chorų ir ansamblių – iš įvairiausių Lietuvos miestų.

Pirmoji festivalio diena, vasario 25-oji, prasidėjo vakare Vytauto bažnyčioje, Nemunui tyliai nubanguojant chorisčių iš Minsko ir estų ansamblių „Klassika“ ir „Cantatores Narvensis“ įstabiai atliekamas giesmes ir kitą bažnytinę muziką. Gera pradžia pusės darbo nebylojo, bet žadėjo stiprią likusią festivalio programą. Ir pažadą ištesėjo.

Vasario 26-ąją nuo paties ryto VDU Didžiojoje auloje prasidėjo „Kaunas Musica Religiosa 2011“ konkursas. Dėl GRAND PRIX (apdovanojimų metu virtusio stikline, į kosminę elipsę panašia vaza) kovojo visi penkiolika chorų, o tie keturiolika, kurie negavo, dalijosi bronzos, sidabro ir aukso diplomus arba džiūgavo, komisijos pripažinti pačiais išraiškingiausiais ir už tai internetinio puslapio www.choras.lt apdovanoti specialiu prizu.

Kretingos kultūros centro kamerinis choras

Kuriuos chorus ir ansamblius kaip vertinti, sprendė žiuri vietų pastovieji – „Ąžuoliuko“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, pedagogas prof. Vytautas Miškinis, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis – ir ne tokie pastovūs, bet chorinėje aplinkoje puikiai žinomi – kompozitorius Vidmantas Bartulis, Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Leokadija Januškienė ir turbūt visų Kauno chorinių renginių generatorius, „Kaunas Musica Religiosa 2011“ meno vadovas bei choro „Cantate Domino“ meno vadovas ir dirigentas Rolandas Daugėla.

Konkursinėje programoje pasirodė penkiolika chorų ir kiekvienas jų atliko maždaug po 4–6 bažnytinius kūrinius. Kaip ir įprasta laisvai pasirenkamos programos muzikos konkursuose, stipresni chorai pateikė įvairesnį bažnytinės muzikos repertuarą, silpnesni arba mažiau pasiruošę atliko panašaus žanro ar epochos kūrinius. Perklausius visus dalyvius, galvoje išlieka ryškiausi: pavyzdžiui, įstringa profesionaliausias atlikimas, netradicinis, originalus pasirodymas, dalyvių apranga ar dar kas nors neįprasto. Šio festivalio konkursinė programa ne išimtis. Maloniai nustebino ir nudžiugino stiprus ir profesionalus merginų kamerinio ansamblio iš Minsko „Vdohnovenie“ pasirodymas.

Minsko choras VDOCHNOVIENIJE

Pasirinkti kūriniai, lygus, stabilus, statiškas, stačiatikių bažnyčiai būdingas giedojimas, tolygus vaikščiojimui plona auksine linija, ir spindinčios geltonos spalvos aplikacijomis siuvinėta apranga bylojo apgalvotą ir visiškai įgyvendintą unikalaus ansamblio išskirtinumą kitų dalyvių atžvilgiu. Ir kodėl šis ansamblis netapo išraiškingiausias? Na, džiugu, kad į Baltarusiją išsivežė aukštus balus ir tikrai išraiškingą aukso diplomą. Dar vienas aukso diplomas atiteko mergaičių desantui iš Saulės miesto – Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos jaunių chorui „Gama“. Visų pirma ausis nudžiugino protingas akonpanimentas, palaikantis chorą, o ne jį tempiantis ar gožiantis. „Gamos“ mergaitės pasižymėjo skaidriais, švariais balsais, atlikimo tvarka, darna ir klausymu viena kitos. Jaunas chorisčių amžius ir labai geri dainavimo įgūdžiai kloja aukštas ir gražias šio choro ateities perspektyvas. Aukso diplomas pasieks ir Estiją – į Narvą iškeliavo puikaus ansamblio „Cantatores Narvensis“ įvertinimas. Keturių balsų – soprano, alto, tenoro ir boso – ansamblis brandus, žinantis, ko nori ir kaip nori. Tai puiki bet kokios meno srities atlikėjų savybė. Keliose šio ansamblio pasirodymo vietose trūko vyrų balsų, nes sopranas su altu operiniu stiprumu lenkė kone visus konkurso dalyvius, tačiau tvirtas ir užtikrintas atlikimas, garso ėjimas iš vidaus be pašalinių viršutinės kūno dalies judesių, garantavo šiam ansambliui ryškių lyderių vietą. Konkurse pasirodė nemažai stiprių chorų, vertų ne tik šio festivalio, bet ir didesnių auditorijų. Tačiau – stipriausias, ryškiausias, profesionaliausias, festivalio šimtukas – Daugpilio vidurinės muzikos mokyklos mišrus choras iš Latvijos. Tai choras, turintis gilias tradicijas, įkurtas 1923 metais ir vadovo Jevgenijs Ustinskovs dėka rimtosios muzikos tradicijas puoselėjantis iki šiol. Lipęs per įvairių konkursų prizines vietas ir atkeliavęs iki šiųmečio Grand Prix, įrodė esąs vertas geriausiojo vardo. Šio choro kertinės savybės – gražus, proziškas frazavimas, aiški teksto artikuliacija, pasitikėjimas savimi, stiprūs balsai ir profesionalus jų valdymas – lėmė pagrįstą įvertinimą.

Žinoma, kaip ir visur, stiprieji turėtų gerbti silpnesnius už save, nes tik pastarųjų dėka išryškėja lyderiai. Apdovanotieji dalyvio diplomais, bronza ar kai kurie sidabro laimėtojai įrodė esą puikūs sakralinės muzikos puoselėtojai ir atlikėjai. Nepaisant to, kai kuriems dalyviams koją kyštelėjo balso drebuliukai, nedrąsi vokalo kalba ir per daug ryški kūno artikuliacija ir abejonė tuo, ką gieda ar dainuoja.

Graži festivalio programa šeštadienio vakarą konkurso dalyvius, komisijos narius ir visus norinčius sukvietė į Kauno arkivyskupijos kurijos konferencijų salę pasiklausyt ir krikščioniškai pašėlti su gospel, urban gospel, jazz, funk, Latin, ballad stilių elementais praturtinta šiuolaikine krikščioniška muzika projekte „Ši diena mums džiaugsmui duota“ (žr. koncerto vaizdo įrašą >>).

Gausus atlikėjų būrys kartu su Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos studentais, klavišiniais, mušamaisiais, perkusija ir pučiamųjų ansambliu bei pagrindiniais solistais nuotaikingai uždarė sėkmingai pavykusį festivalį „Kaunas Musica Religiosa 2011“. Galbūt kitais metais dar nuotaikingiau jį atidarys?

Valdas Latoža
 
Ganytojo žodis

Evangelija sako, jog apaštalas Jonas pasiėmė Motiną pas save. Ir mes kvieskime ją pas save. Jos artumas keis mūsų gyvenimą. SVEIKA, MARIJA – ir tamsybės sklaidosi, ateina Šviesa – mūsų Viešpats Jėzus Kristus.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

iš homilijos Aušros Vartų atlaiduose

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune