ATSINAUJINIMO diena „Kas padarys mus laimingus?“ Kaune (2014 01 26)
Paskelbta: 2014-01-28 09:58:47

Sausio 26 d., sekmadienį, katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ Kaune, VDU Didžiojoje salėje, surengė pirmą šiais metais Atsinaujinimo dieną. Renginyje svečiavosi Bruno Ferrero (Italija) – kunigas salezietis, pedagogas ir publicistas, Lietuvoje gerai pažįstamas iš jo kūrybos.

Pilnutėlė salė vos sutalpino (ne tik sėdinčius, bet ir stovinčius) įvairaus amžiaus ir iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų atvykusius Atsinaujinimo dienos dalyvius, kurie drauge šlovino Viešpatį su „Gyvųjų akmenų“ bendruomene, klausėsi kun. Ferrero konferencijų, dalyvavo darbo grupėse, o vakare šventė sekmadienio Eucharistiją, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Per visą renginio laiką atskiroje auditorijoje vyko Švč. Sakramento adoracija.

Konferencijos su kun. Ferrero

„Mano laimės paieškos ir patirtis“ taip pavadintą pirmąją konferenciją vedęs kun. Ferrero sakė: „Dievas sukūrė pasaulį, jo norėjo, kaip mama nori savo kūdikio.“ Daug žmonių mano, jog jų gimimas yra grynas atsitiktinumas. Tačiau jau pirmosios Šventojo Rašto eilutės atveria tikrovę: Dievas norėjo kiekvieno iš mūsų. Esame tikras Dievo stebuklas. Ir šį stebuklą turime atrasti, nustebti dėl jo, tarti „taip“ gyvenimui ir pajausti malonumą gyventi, jausti gyvenimą kaip kažką neparasto. „Du dalykai padeda atrasti Dievą: nustebimas ir meilė“, – sakė kun. Ferrero.

Krikščionims dovanotas laikas, svečio žodžiais tariant, yra kitoks: mes einame į pradžią, ne į pabaigą. Esame Dievo norėti pradžioje, esame ir danguje Jo laukiami (Jėzus yra sakęs: „Einu jums vietos paruošti“; Jn 14, 2). „Mūsų gyvenimas yra paženklintas tuo didžiuoju laukimu“, – sakė kun. Ferrero.

Be kita, svečias kunigas ragino padėti pasauliui iš naujo atrasti šventumą, ypač asmens šventumą. Dievui pasaulis yra tarsi gražiausia dėlionė, joje kiekvienas yra šventas ir svarbus. Dievas liūdi, jei žmogus nedaro to, kam buvo sukurtas. Jis visai kūrinijai uždėjo savo antspaudą, davė daug dovanų. Ar jas pastebime? „Dievas netgi siuntė savo Sūnų, o Jis atidavė mums visa, ką turėjo“, – kalbėjo kun. kun. Ferrero.

Konferenciją „Gyvenimo pilnatvė Dieve“ svečias pradėjo nuo kuklaus, prieš beveik 200 metų gimusio asmens – kun. Jono Bosko, kuris turėjo svajonę pakeisti pasaulį auklėjimu. Tai pats gražiausias dalykas, vertas gyvenimo. Šv. Jonas Boskas mėgdavo sakyti, jog dangus yra čia, visur, jis begalinis. To jis mokė ir vaikus – turėti svajonę.

„Kai žvelgiame į vaiką, ar matome Dievą? Tai ne įsivaizdavimas, bet tikrovė“, – sakė kun. Ferrero, pabrėždamas: tik meilė gali pakeisti pasaulį, ir ji, parodyta kitam, konkrečiai, visada sugrįžta. Italijoje, pasak svečio, yra daug tuščių bažnyčių, tačiau jos niekada nebūna tuščios, jei prie jų veikia vaikų ir jaunimo oratorijos.

Šiandien, sakė svečias, esame praradę ir Dievo didybės suvokimą. Jis geras ir didis, ir tik tai suprasdami galime suvokti, jog gyvenimas yra labai rimtas dalykas. Jo pabaigoje būsime paklausti: o kur tavo žmona, vyras, vaikai? O kaip tu praleidai tas valandas ir dienas, kurias tau dovanojau?

Dievas stiprus, tačiau iš Jo stiprybės turi gimti ne mūsų baimė, bet drąsa. Dievas nuolat traukia prie savęs. Sukurti iš meilės, į tą meilę ir esam nuolat traukiami. „Kai Dievas atėjo į žemę, Jis turėjo mirti, nes niekas Jo čia nemylėjo taip, kaip Jis mylėjo“, – šia mintimi kun. Ferrero užbaigė konferencijas.

Jas svečias nuolat iliustravo įsimintinomis gyvenimiškomis istorijomis ir ragino ypač tėvus dažnai pasakoti istorijas vaikams, per jas perteikti savo patirtį, supratimą apie didžiuosius gyvenimo, tikėjimo ir kt. klausimus.

Darbas grupėse

Po pietų Atsinaujinimo dienos dalyviai galėjo rinktis temines arba amžiaus grupes. Užtarimo malda, kaip visad, už norinčius meldėsi „Gyvieji akmenys“ ir „Gailestingumo versmė“. Su vaikais užsiėmimą vedė ses. Marta (Šv. Jono apaštalinės seserys) ir „Dievo armija“. Brolis Jurgis (Šv. Jono bendruomenė) dalijosi su jaunimu tema „Įsimylėti laimingai. Ar įmanoma?“ Nemažai sutuoktinių atėjo pabendrauti su ateitininkais Jurgita ir Vytautu Saliniais. Penkių vaikų tėvai dalijosi, kas jų šeimoje teikia laimę, ir sakė, jog daugiausia džiaugsmo semiasi iš vaikų auginimo. „Gyvenu vienas, bet nesu vienišas. Kaip galiu gyventi Dievo garbei ir žmonių gerovei?“ – šia tema kalbėjo Dalia Railaitė („Gerojo samariečio“ bendruomenė), tikindama, jog morališkai smunkančioje visuomenėje krikščionys, iš tiesų gyvenantys pagal savo išpažįstamą tikėjimą, gali sukelti dvasinę revoliuciją.

Daugiausia klausytojų pasirinko svečio kun. Ferrero grupę. Jis kalbėjo apie šv. Jono Bosko auklėjimo sistemą, jo optimizmą (niekas nematė jo praradusio viltį), pasitikėjimą, kad ten, kur neįmanoma, viskuo pasirūpins Švč. M. Marija. Šv. Jonas Boskas paskyrė savo gyvenimą vaikų, jaunimo auklėjimui – tai, pasak jo, gyvenimo verti dalykai, o kas dirba dėl vaikų – dirba dėl pasaulio ateities. Šiandien saleziečiai daro tai, apie ką svajojo jų steigėjas šv. Jonas Boskas. Kun. Ferrero ragino susimąstyti, ar kiekvienas savo gyvenime tuo, ką daro, tapo tokį paveikslą, kurį kuria pats Dievas? Linkėjo visiems kada nors išvysti gražų savo gyvenimo piešinį Dievo akivaizdoje.

Sekmadienio Eucharistija

Eucharistiją švęsti Atsinaujinimo dienos dalyvius katecheze parengė kun. Jacekas Paszenda SDB. Minėdamas visų žmonių siekį būti laimingiems, jis priminė šv. Jono Bosko troškimą padaryti laimingus labai jaunus žmones, kurie, siekdami laimės, atsidurdavo ir kalėjimuose. Susitikimas su Jėzumi taip pat ir liturgijoje teikia tikrąją laimę. Jėzus rodo, kur šią laimę rasti – Jis pats yra tos laimės ir šviesos šaltinis, Jis yra Gelbėtojas. Ši laimė – ne danguje, o gyvenime, kuris neturi pabaigos. Laimė – tai vienybė su Dievu. Būti tikrai laimingiems ir šventiems reikia tik kelių dalykų: gerai atlikti savo pareigas, melstis, su vaikišku pasitikėjimu atiduoti save į Dievo rankas.


Vėliau Eucharistijai vadovavęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius visus gausius sekmadienio Mišių dalyvius ragino melsti dvasinio atsinaujinimo, taip pat už saleziečių misijos Lietuvoje plėtrą, už kunigus, kad jie žvelgtų į šv. Jono Bosko pavyzdį. Eucharistiją koncelebravo svečias kun. Bruno Ferrero, kiti kunigai.

Homiliją pasakęs arkivyskupas pakvietė pasigilinti, kodėl Jėzaus misija vyko palyginti pagoniškoje Galilėjos šiaurėje, kodėl Jėzus pasirinko savo apaštalais žvejus. Jėzus buvo ten, kur labiausiai reikėjo – ku buvo daugiau dvasinės tamsos, pasišaukė tuos, kurie buvo paprasti, imlūs gėriui. Paprasti vyrai viską metė ir nusekė paskui Jėzų. Ir pirmųjų amžių krikščionys, ir krikščionys šiandien dėl savo tikėjimo kai kada viską, net ir savo gyvybę, atiduoda.

Homilijoje arkivyskupas ragino mąstyti, ką kiekvienas dar galėtų padaryti, kad būtų geras Jėzaus bendradarbis, kartu prisimindamas savo paties pašaukimui subręsti didelę įtaką padariusį kunigą salezietį, saleziečių misiją Lietuvoje (pradėtą 1934 m., po 6 metų sovietų nutrauktą, bet šiandien sėkmingai vykdomą), daug savo dvasios vaikų išauginusį šiomis dienomis minimą pal. Jurgį Matulaitį.

Atsinaujinimo diena baigta giesme kartu su pačiais mažiausiais renginio dalyviais – vaikais (kurie per visas Mišias buvo scenoje, šalia altoriaus) bei visus įtraukusiu sakraliniu šokiu.

Kitą Atsinaujinimo dieną „Gyvieji akmenys“ ketina surengti gegužės 11 d.

 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Žvelgdama į Mergelę Mariją, pati Bažnyčia tampa motiniškesnė, taip pat ir kiekviena pamaldi motina, žvelgdama į Mariją ir ja pasitikėdama, tampa motiniškesnė.

Iš vyskupo Algirdo JUREVIČIAUS homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune