Lietuvos sveikatos mokslų universitete pašventinta istorinė koplyčia (2018 10 22)
Paskelbta: 2018-10-23 14:37:35

Nuotraukos – Kęstučio Šimatonio

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Centriniuose rūmuose naujai pašventinta istorinė koplyčia, bene labiausiai žinoma dėl to, jog joje 1934–1937 bei 1940–1944 m. buvo pašarvoti ir saugomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai. Atnaujintoje koplyčioje po kelerių metų pertraukos vėl aukotos šv. Mišios, kurioms spalio 22 d. vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Kartu su arkivyskupu šv. Mišias aukojo LSMU kapelionas mons. dr. doc. Artūras Jagelavičius, kun. dr. doc. Kazimieras Ambrasas SJ ir VDU kapelionas Andrius Končius. Šv. Mišioms patarnavo Kauno kunigų seminarijos seminaristai.

„Tai džiugi akimirka, nuteikianti viltingai. Tarp amžinybės ir mūsų gyvenimo nėra priešpriešos. Šiame pasaulyje svarbus rūpestis dėl žmogaus, kuriam reikia pagalbos ir sveikatos – o amžinybė šiems veiksmams suteikia prasmę.

Tegu ši koplyčia pasitarnaus kaip galimybė pamatyti gyvenimo visumą dar plačiau. Žmogus yra daugiau, nei cheminių junginių sankaupa ar jame vykstantys biologiniai procesai – jis pašauktas didesniems dalykams. Tai liudija ir ši koplyčia, susijusi su Lietuvos istorija, su garbingais žmonėmis, kurie matė prasmę ir siekė daugiau“, – primindamas S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį, universiteto bendruomenei linkėjo Kauno arkivyskupas L. Virbalas.

„Pasiekta pilnatvė: dabar jau visi universitetai turi po koplyčią. Tai labai svarbu“, – pasidžiaugė universiteto kapelionas mons. A. Jagelavičius, padėkodamas už gerą valią, kilniaširdiškumą visiems, nuo kurių priklausė Šv. Roko koplyčios atkūrimas.

Mons. A.Jagelavičius atskleidė įdomią detalę: šv. Mišių aukai reikalingi daiktai buvo supirkti iš šviesaus atminimo Vytauto Palioko dirbtuvės, o jo šeima padovanojo koplyčiai 1808 m. gamintą indą, iš kurio dalijama šventoji Komunija.

Kaune, A.Mickevičiaus g. 9. esantys LSMU Medicinos akademijos (tarpukariu – Vytauto Didžiojo universiteto) Centriniai rūmai pastatyti 1931–1933 metais pagal moderniosios architektūros pradininko Vladimiro Dubeneckio projektą.

Rūmuose suprojektuota koplyčia šiuo metu yra viena seniausių Lietuvos akademinėje erdvėje veikiančių koplyčių.

Daugelyje kitų šalies aukštųjų mokyklų tokios religinės paskirties patalpos įkurtos po 2006 m., kai buvo pasirašytas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos memorandumas.

Yra žinių, jog tarpukariu tuomečio Vytauto Didžiojo universiteto Anatominės katedros koplyčią prižiūrėjo vienuolės. Sovietmečiu į Kauno medicinos institutą pertvarkytoje aukštojoje mokykloje koplyčios patalpose veikė universiteto leidykla ir spaustuvė. Šaliai atgavus nepriklausomybę, atkurta ir sakrali šių patalpų funkcija.

Koplyčia buvo uždaryta dėl 2014–2016 m. vykusių LSMU Centrinių rūmų rekonstrukcijos ir atnaujinimo darbų, o šiemet ji akademinei bendruomenei atsivėrė atnaujinta: suremontuotos patalpos, įsigyta naujų liturginės paskirties baldų, įrengtas naujas altorius ir tabernakulis.

LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto profesorius Dainius Haroldas Pauža pabrėžė, jog koplyčia Lietuvos sveikatos mokslų universitetui svarbi ne tik akademinės sielovados tikslais: tai sakrali erdvė, kurioje pagarbiai atsisveikinama su kremuotais palaikais asmenų, paaukojusių savo kūnus mokslo tikslams.

„Universitete tokia erdvė atsisveikinimui labai reikalinga: tai ir pagarba asmeniui už jo auką mokslui, ir etiškas būdas atsisveikinti su palaikais“, – įsitikinęs prof. D. H. Pauža. Pasak profesoriaus, tradicijos, kaip pagerbti šiuos asmenis, palyginti naujos. Šalia urnų statomos mirusiųjų fotografijos su vardais ir pavardėmis, tariamas padėkos žodis, sukalbama malda. Jei yra, į apeigą kviečiami ir artimieji.

Kadangi koplyčia anksčiau neturėjo šventojo globėjo vardo – šventinant jis buvo suteiktas, ir koplyčia nuo šiol vadinsis šv. Roko – vargšų, sunkių ligonių, šiuo metu – ir sergančiųjų AIDS bei kitomis epideminėmis ligomis globėjo – vardu.


LSMU informacija

Ganytojo žodis

ŠVENTUMAS yra keliaujančiųjų savybė. Kai žvelgiame į tuos, kurių šventumą Bažnyčia yra oficialiai pripažinusi, matome galutinį vaizdą, užfiksuotą per jų gimimą dangui. Bet kol jie gyveno – nė vieną akimirką nebūtų pasakę: jau viską pasiekiau, viskas tobula <...>. Tad nebijokime, kad dar nesame pasiekę – kelias atviras.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune