Kauno arkikatedroje dėkojome Dievui už kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ tikėjimą ir liudijimą (2019 10 19)
Paskelbta: 2019-10-19 20:20:09

Nuotraukos – Zenono Turausko (Kauno kunigų seminarija)

Spalio 19-ąją Kauno arkikatedroje buvo švenčiamos kardinolo Sigito Tamkevičiaus Padėkos šv. Mišios. Dar gerokai prieš iškilmes greta šventovės jautėsi džiugus sujudimas – daug kauniečių, miesto svečių skubėjo čia, Lietuvoje, šia proga išreikšti džiaugsmą, kurį dauguma išgyveno per tiesiogines transliacijas iš Romos spalio 5-ąją, kai vyko Kardinolų skyrimo konsistorija ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tapo ketvirtuoju Lietuvos istorijoje kardinolu.

Dėkoti Dievui, drauge melstis ir švęsti susirinko garbingi iškilmių dalyviai – apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Petaras Rajičius, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos vyskupai bei kunigai, vyskupai iš Baltarusijos, Latvijos, taip pat įvairių kongregacijų pašvęstojo gyvenimo seserys, gausūs tikintieji, Vilniaus ir Lietuvos ortodoksų Bažnyčios arkivyskupas metropolitas Inokentijus, evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio atstovas.

Iškilmėse dalyvavo LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, Vyriausybės atstovai, Kauno visuomenė.

Toje pat Kauno arkikatedroje, kur prieš 57 metus Sigitas Tamkevičius priėmė kunigystės šventimus, pirmą kartą lietuviškai paskelbta popiežiaus Pranciškaus bulė >>, kuria Šventasis Tėvas skyrė jį Kardinolų kolegijos nariu bei pavedė jo globai Šv. Angelės Meriči bažnyčią Romoje (įvesdinimo iškilmė vyks 2020 m. sausio 26 d. 11 val. Romoje, plačiau >> ) Popiežiaus bulę susirinkusi bendruomenė palydėjo plojimais su dėkingumu Šventajam Tėvui, kad taip išaukštino mūsų ganytojo Sigito drąsų tikėjimo skelbimą ir liudijimą, kad savo širdyje popiežius Pranciškus turi aplankyto mūsų krašto tikėjimo ir laisvės kankinius.

Iškilmės pradžioje pirmą kartą džiaugsmingi plojimai nuvilnijo, kai kardinolas Sigitas žengė į arkikatedrą, prie kurios didžiųjų durų buvo pasitiktas su palaimintojo kankinio Teofiliaus Matulionio relikvija.

„Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybės“ – šiais psalmės žodžiais norisi pradėti šias padėkos iškilmes“, – džiugiai kalbėjo jų pradžioje, garbiuosius svečius sveikindamas, Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius.

Jis ir paskelbė popiežiaus Pranciškaus bulę, o vėliau pakvietė Eucharistijai vadovauti kardinolą Sigitą Tamkevičių. Eucharistiją koncelebravo visi dalyvavusieji dvasininkai. Patarnavo diakonai Darius Chmieliauskas ir Audrius Jesinskas.

Giedojo Šv.Cecilijos choras ir solistas Mindaugas Zimkus. Vargonavo Teisutė Palubinskaitė. Grojo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras. Dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė.

 

Paskelbus Dievo žodį, homiliją pasakęs kardinolas Sigitas kvietė darsyk pažvelgti į Šventąjį Raštą, kalbantį apie tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, ir mąstyti apie mūsų gyvenimo kelionę, kurioje Evangelija kviečia vadovautis ne savo protu ar pasaulio išmintimi, bet leistis vedamiems Dievo Dvasios.

„Pirmiausia Dievo Dvasia įkvėpė gilų tikėjimą motinai, kuri Krikšto metu paaukojo mane Dievui ir norėjo, kad jam tarnaučiau. Nespėjusi apie tai pasakyti, motina anksti numirė, kai vaikui ji buvo labai reikalinga. Tikiu, kad ji, būdama Dievo artumoje, išmeldė Viešpatį, jog tas vaikas gyvenime nepasiklystų“, – jautriai kalbėjo kardinolas Sigitas, vėliau su dėkingumu prisimindamas kunigus, kurie paskatino rinktis kunigystę.

Prisiminė ir išbandymus, kai teko su ašaromis toje pat arkikatedroje prieš daugiau kaip 60 metų prašyti Dievą, kad atsivertų seminarijos durys – pasak ganytojo, jo maldos buvo išklausytos. Kunigystės kelyje teko atsilaikyti prieš saugumo klastas ir „draugiškus“ studijų užsienyje ar geresnės parapijos pažadus.

„Kiekvieną kartą, kai susidurdavau su gundytoju, akivaizdžiai pajusdavau Šventosios Dvasios įkvėpimą, kaip išvengti nepriimtinos draugystės su velniu ir neužsikirsti kelio į kunigystę“, – sakė kardinolas, pabrėždamas, jog Dievo Dvasia vėliau įkvėpė atlikti darbų, kurie anuomet atrodė pavojingi ir sunkiai įvykdomi. Dievo dovana  pavadino savo didžiausias pagalbininkes seseris vienuoles, sutiktus idealistus kunigus, vyskupus, su kuriais dalijosi atsakomybe už Bažnyčią Lietuvoje, ypač uolius pasauliečius.

„Tačiau pati didžiausia Dievo dovana buvo kryžius, kurį gavau sovietinio teismo ištarme, kai jau buvau nuėjęs ilgą kunigystės kelią. Anuomet neatrodė, kad kryžius buvo dovana – mes daug ką perkainuojame tik žvelgdami iš perspektyvos. Lagerio ir tremties kryžius, be jokios abejonės, buvo didesnė Dievo dovana už kardinolo purpurą. Titulai kartais žmogų net gadina, o kryžius, jeigu jis nešamas prisilaikant Dievo rankos, visuomet padeda dvasiškai augti“, – kalbėjo kardinolas, prašęs melstis už naują tarnystę ir prašyti ištikimybės Šventosios Dvasios vedimui (visą homiliją skaityti čia >>).

Daugybė buvusių ir esamų artimiausių arkivyskupo bendradarbių ir bendražygių dalyvavo šioje Eucharistijoje ir šių žmonių atsovai  – seserys vienuolės ir pasauliečiai  nešė atnašas prie altoriaus, kai buvo perskaityta Mišių Visuotinė malda – už Bažnyčią Lietuvoje, be kita, už Lietuvą, kad Europos Sąjungoje ji būtų namais, kuriuose būtų gyvenama krikščioniškomis vertybėmis.

Šv. Mišių pabaigoje, priėmus ganytojiškąjį palaiminimą, kardinolui Sigitui buvo skirti daugybė sveikinimų. 

Sveikinimo žodį taręs apaštalinis nuncijus arkivyskupas P. Rajičius atkreipė dėmesį, jog Katalikų Bažnyčia yra labai nukentėjusi nuo fašizmo, nacizmo ir komunizmo ideologijų, neigusių Dievą ir nuvertinusių žmogų. Tarp Europos katalikų iškildavo arkivyskupai, kurie priešinosi ne ginklais, bet žodžiais ir darbais, vien liudydami iš Dievo ateinančią tiesą. Jie buvo popiežių paskirti kardinolais už jų gyvenimo liudijimą. Toks yra ir kardinolas Sigitas. „Dėkojame Dievui, kad davė savo Bažnyčiai tokių tikėjimo žmonių ir liudytojų-kankinių. Sekime jų tikėjimo ir meilės pavyzdžiu, kad būtume verti ir mes šiandien liudyti iš Dievo kylančios tiesos ir meilės grožį“, – sakė nuncijus sveikinimo žodyje.

LVK vardu kardinolą  pasveikino vicepirmininkas Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kaip savo ilgametį ištikimą bičiulį kardinolą sveikino arkivyskupas Inokentijus, padovanojęs jam rožinį. Vyskupo Mindaugo Sabučio sveikinimą perskaitė jo atstovas kun. Ričardas Dokšas.

Sveikinimo žodį kardinolui tarė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Sveikinimą  atsiuntė Premjeras Saulius Skvernelis.

Sveikinimai tęsėsi ir prie arkikatedros, o vėliau arkivyskupijos salėje. Joje rikiavosi eilės norinčiųjų tarti gražų žodį ir padėkojimą kardinolui Sigitui. Muzikinę dovaną visiems parengė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestro kvintetas.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

Evangelija sako, jog apaštalas Jonas pasiėmė Motiną pas save. Ir mes kvieskime ją pas save. Jos artumas keis mūsų gyvenimą. SVEIKA, MARIJA – ir tamsybės sklaidosi, ateina Šviesa – mūsų Viešpats Jėzus Kristus.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

iš homilijos Aušros Vartų atlaiduose

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune