Visuotinės Bažnyčios, 
Lietuvos, 
dalyvauja vyskupas, 
arkivyskupijos, 
tarnybos, centro, grupės.
1955 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo įteisinti abortai. Statistika apie abortus neatspindi realios padėties, nes daugybė nėštumų nutraukiama privačiose klinikose bei kabinetuose ir nėra fiksuojami. Abortas yra trauma. Po jo moterims dažnai atsiranda depresija, baimė, neapykanta, kaltės jausmas, sutrinka santykiai su šeima ir vaikais. Būna atvejų, kai motina po aborto pradeda nekęsti kito vaiko, atsiranda daug psichologinių problemų. Abortas paliečia visus šeimos narius, taip pat žmones, patarusius pasidaryti abortą, bei medikus, kurie jį daro. Visuomenė, abortą laikydama teisingu pasirinkimu, neleidžia moteriai įvardyti savo kančios. Tik išraudojus visą skausmą, išrėkus pyktį, išgedėjus kūdikio netektį galima susitaikyti su savimi, kitais ir Dievu.
Lapkričio 23 d. 17 val. kviečiama į maldą Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, taip pat melstis kviečiama parapijų bendruomenių Mišiose.
Patyrusioms kūdikio netektį moterims ar šeimoms siūlomos „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos, kurios lapkričio 22–23 d. vyks Kaune. Išsamiau >>
Pagalbą nuolat teikia Krizinio nėštumo programa (arkivyskupijos Šeimos centre, Papilio g. 5, tel. (8 37) 32 11 22, el. p. laukimas@lcn.lt ).
Šv. Jonas Paulius II savo enciklikoje Evangelium Vitae rašo:
„Norėčiau dabar tarti keletą žodžių specialiai moterims, kurios patyrė abortą. Bažnyčia gerai žino daugybę veiksnių, galėjusių lemti jūsų sprendimą; ji neabejoja, kad daugeliu atveju šis sprendimas buvo skausmingas ar net sukrečiantis. Galbūt žaizda jūsų širdyje dar nėra užgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Geriau pasistenkite suprasti, kas atsitiko, ir garbingai tai išgyventi. Jei dar nenusižeminote ir su pasitikėjimu neatsivėrėte atgailai, padarykite tai. Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį Viešpatyje. Draugiškai ir su išmanymu padedant bei patariant kitiems žmonėms, remdamosios savo pačių skausmingu patyrimu, jūs galite tapti iškalbingiausiomis kiekvieno žmogaus teisės į gyvybę gynėjomis. Per savo įsipareigojimą gyvybei tapsite naujo požiūrio į žmogaus gyvybę skatintojomis – ar priimtumėte kitų vaikų gimimą, ar sveikintumėte ir apglėbtumėte rūpesčiu tuos, kuriems labiausiai trūksta artimo žmogaus.“
Kauno arkivyskupijos Šeimos centro informacija
