„Neįtikėtina – kokia ramybė atėjo!“ Pokalbis su būsimu diakonu prieš jo šventimus (su vaizdo įrašu) (2022 05 27)
Paskelbta: 2022-05-27 20:03:15

Gegužės 29-oji, Kristaus Žengimo į dangų iškilmė, Kauno arkivyskupijos bendruomenei taps dar didesne švente. Tą sekmadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje beveik po metų pertraukos vėl vyks šventimai. Arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas suteiks diakono šventimus seminaristui Eligijui Žakiui.

„Neįtikėtina, kokia ramybė atėjo rekolekcijų metu“, – sako šia proga kalbinamas būsimasis diakonas Eligijus, kuris po šventimų pradės tarnystę arkivyskupijos bendruomenėje, o prieš tai jis atliko rekolekcijas Šiluvoje, kuri, kaip dalijosi, jam visada esanti artima. Eligijus užaugo tame pačiame Raseinių rajone, Viduklėje, tikinčioje šeimoje, tėveliai gieda bažnyčios chore. Jie sūnaus apsisprendimą rinktis kunigystę priėmė kaip savaime suprantamą, linkėjo gero ir norėjo, kad tik jis būtų laimingas. Tačiau kaip sureaguos brolis (sukūręs šeimą, vyresnis 6 metais)? O šis, laimei, atsakęs: „Esi man pirmiausia brolis. Visuomet tave palaikysiu.“ „Šitas brolio palaikymas, kuris iki šiol tebėra labai stiprus, mane vedė ir stiprino mano pašaukimo kelionėje“, – su dėkingumu šiandien atsiliepia Eligijus.

Tačiau pats svarbiausias ir labiausiai rūpimas klausimas: kada, kaip būsimasis diakonas susimąstė apie kunigystę?

Eligijus pasakojo apie „minties šuolį“, kuris, nuo 9 metų jam patarnaujant Viduklės parapijos bažnyčioje, kaip koks Dvasios gūsis kartą ištiko: „Kaip norėčiau būti kažkada savo klebono vietoje.“ Su ta mintimi jis gyveno 3 metus, kol, išlaikęs mokykloje egzaminus, susirinkęs visus dokumentus, atkeliavo į Kauno kunigų seminariją.

„Viduklės parapijoje buvo labai gausus būrys mūsų patarnautojų. Buvo tarsi labai lengva būti tikinčiu. Tuo metu, kai patarnavau, buvo apie 30 jaunuolių“, – prisimena aplinką, iš kurios atėjo į seminariją.Tačiau kodėl apie savo apsisprendimą ilgą laiką nieko nesakė klasės draugams? „Nenorėjau, kad man „išmuštų“ tą norą būti kunigu, paprasčiausiai apsisprendžiau geriau patylėti“, – šypsosi Eligijus.

Jis atvirai dalijasi apie studijų metus seminarijoje, apie kurią labai domėjosi iš anksto. Dar prieš buvo susidaręs nuomonę, bet vėliau viską teko pažinti naujai, „iš vidaus“. Buvo nelengva iš pradžių paklusti esamai tvarkai, žmonėms, kurie buvo už tai atsakingi. Juolab kad paskutinius dvejus metus, po studijų Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, reikėjo keliauti studijų į Vilniaus kunigų seminariją.

„Bet dabar jau įveikęs šitą kelionę, galiu drąsiai teigti: tai buvo beprotiškai praturtinanti patirtis, ugdanti. Kiekvienas momentas – sunkesnis ar lengvesnis mūsų gyvenime – iš mūsų padaro žmogų, kokie esame Dievo plane“, – mano Eligijus, prisimindamas ir studijų sunkumus, kai teko mokytis kalbų, ir paklusnumą vyresnybei, kurio naudą suprasti reikėjo laiko.

„Linksmiausia seminarijoje – kad tu nesi vienas“, – Eligijaus veidas ypač suspindi džiaugsmu, kai jis prisimena, jo žodžiais, bendraamžių seminaristų „brolystę“, ypač kai galėjo kartu sportuoti, keliauti.

Dabar Eligijus ties nauju savo gyvenimo etapu pats sau užduoda klausimą: „Seminarijoje būta daug vertingų dalykų, o ką išsinešu?“

„Tai patirtys, kai po truputį keliauji ir susipažįsti su tarnystėmis, į kurias įsijungsi jau kaip diakonas ar vėliau dar stipriau kaip kunigas. Pradiniai žingsniai – kelionė į slaugos namus, hospisą, darbas su neįgaliaisiais – tai momentai, kurie be proto daug duoda. <...>Tai ugdo tave kaip žmogų, moko suprasti, užjausti kitą“, – nuoširdžiai dalijasi.

O ko palinkėtų būsimasis diakonas tiems jaunuoliams, kurie mąsto apie seminariją?

Pabandyti! „Kiekvienam, kuris jaučia, jog gal tai jo kelias, pabijoti nėra gerai“, – drąsina Eligijus savo bendraamžius pasiryžti, keliauti, nerti į šį nuotykį, net jei stojimo metu ir jaustų abejonių. Tačiau čia, seminarijoje, galėsi suprasti, jog čia tavo kelias, ir aplankys džiaugsmas. Ir neteks galbūt gailėtis kada nors gyvenime, kad to nepabandei.

Kviečiame žiūrėti ir klausytis viso pokalbio, o sekmadienį – melstis už šventimus priimantįjį bei jaunuolių pašaukimo kelius, kad jie atvestų ir į seminariją.

Vaizdo įrašą parengė Gediminas Urbonas 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

Džiaugsminga Kristaus Prisikėlimo žinia vėl aplanko mūsų širdis, guosdama mus, šiandienos pasaulio žmones, išvargusius nuo pandemijos, karo žinių ir nusiminimo. Kaip pavasaris ateina šildydamas žemę ir skleisdamas medžių pumpurus, taip ir Velykų įvykis vėl naujai dovanoja mums padrąsinimą pasitikėti mus mylinčio Dievo dovana – amžinuoju gyvenimu, kuri pranoksta šio pasaulio ribas.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune