Čenstakavos Dievo Motinos ikonos piligriminis kelias arkivyskupijoje (2012 08 08–09)
Paskelbta: 2012-08-09 14:53:14

Fotografijos Svetlanos Adler-Mikulėnienės

 

Šiluvoje

Rugpjūčio 8 d., gerokai prieš 11 val., Šiluvoje, prie Apsireiškimo koplyčios, nemažas būrys tikinčiųjų kartu su Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi SJ, Kauno I dekanato dekanu monsinjoru Vytautu Grigaravičiumi, keliais arkivyskupijos kunigais nekantriai laukė iš Telšių vyskupijos atkeliaujančios Čenstakavos Dievo Motinos ikonos (išsamiau apie šią pasaulinę piligriminę ikonos kelionę „Nuo vandenyno iki vandenyno“  meilės ir gyvybės civilizacijai apginti žr. čia >>). Pasitikti jos atvyko ir gausus būrys jaunimo iš Jonavos. Juos atlydėjo kun. Gintaras Blužas OFS ir ses. Pranciška Bubelytė FDCJ. Keliaujantį maloningąjį Dievo Motinos atvaizdą taip pat pasitiko arkivyskupijos adoruotojų stovyklos Šiluvoje dalyvės, skautai.

Netrukus pasirodė koplytėlė ant ratų su laukiamu Juodosios Madonos atvaizdu. Skambant Švč. M. Marijos litanijai (ją giedojo Raseinių bažnyčios choras), procesija, kurios priekyje buvo iškilmingai nešama Dievo Motinos ikona, pajudėjo Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos link.

Šioje bazilikoje 11.30 val. mons. V.Grigaravičius vedė katechezę tema „Čenstakavos Dievo Motinos istorija ir piligrimystės tikslas“. Dekanas glaustai papasakojo ikonos istoriją. Akcentuota, kad ši piligrimystė yra svarbi visiems mums, kuriuos jaudina sparčiai auganti mirtį nešanti kultūra. Mūsų šalis, kaip ir visas pasaulis, išgyvena ne tik ekonominę, bet ir dvasinę krizę. Tai atsiliepia santykiams šeimoje, iškreipia normalų požiūrį į ją. Todėl katechezėje kvietė prie stebuklais garsėjančio Dievo Motinos atvaizdo prašyti Dievo malonės šeimoms, ypač moterims ryžto atsinaujinti, atgimti ir pasukti Švč. M. Marijos pasirinktu motiniškumo keliu.

Šv. Mišių liturgijai vadovavo arkivyskupas S. Tamkevičius SJ. Arkivyskupas, tęsdamas katechezės mintį, kvietė melstis už šeimą, gyvybę ir tikrąją meilę, o vėliau pasakė homiliją (žr. čia >>).

Po šv. Mišių didelis būrys tikinčiųjų suklupo prie ikonos maldai tyloje.

Kaune

 Fotografija Svetlanos Adler-Mikulėnienės

Tą pačią dieną 15.30 val. arkivyskupas S. Tamkevičius kartu su kunigais, vienuoliais, klierikais ir pasauliečiais maloningąjį Dievo Motinos atvaizdą pasitiko prie Kauno arkikatedros, Valančiaus gatvėje. Skambant arkikatedros varpams ir giedant daugeliui brangią giesmę „Ausk Marijai rožių giją“ Dievo Motinos ikona buvo įnešta į šventovę ir pastatyta prie Didžiojo altoriaus.

Fotografija Svetlanos Adler-Mikulėnienės

Gausiai Švč. Mergelę Mariją sutikusieji tikintieji 16 val. drauge pradėjo Rožinio maldą, kuriai vadovavo seserys vienuolės.

Prieš šv. Mišias mons. V. Grigaravičius savo katechezėje ir kauniečius supažindino su Čenstakavos Dievo Motinos ikonos istorija bei pasauliniu piligriminiu žygiu už šeimą ir gyvybę.

Fotografija Svetlanos Adler-Mikulėnienės

Vakaro iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, koncelebravo gausus kunigų būrys, tarp jų – prelatas  V. S. Vaičiūnas OFS, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. A. Žukauskas, „Marijos radijo“ programų direktorius kun. K. Kėvalas. Giedojo arkikatedros choras.

Homiliją sakęs kun. K. Kėvalas kvietė į tokį tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, kurį turėjo moteris kanaanietė Evangelijoje pagal Matą (Mt 15, 21–28). Iš jos mes galime pasimokyti meilės savo vaikui, būtent per tikėjimą, kuris vis augo moteriai bendraujant su Jėzumi. Kartu šios moters tikėjimas buvo giedras, šviesus, turintis viltį. Mes, tikintieji, taip pat turime eiti per pasaulį ramia, giedra širdimi. Mes neturime smerkti, kovoti, nusistatyti prieš tuos, kurie skatina mirtį, bet nuolat melstis už juos, kad jiems nušvistų tikėjimo horizontai.

Po šv. Mišių skambėjo Akatistas – himnas Dievo Motinai, kuriam vadovavo kun. K. Kėvalas, kun. G. Stumbras, kun. M. Bianco SDB ir sesės vienuolės. Vakaras baigėsi Kauno arkivyskupijos Šeimos centro malda.

Fotografija Svetlanos Adler-Mikulėnienės

Fotografija Svetlanos Adler-Mikulėnienės

Rugpjūčio 9 d. jau nuo ankstaus ryto rikiavosi tikintieji prie Dievo Motinos ikonos, kad kiekvienas asmeniškai galėtų prieiti arčiau, paliesti, priglusti, netgi pabučiuoti Marijos atvaizdą. Ši eilė nesumažėjo net per šv. Mišias, kurias aukojo arkivyskupas S.Tamkevičius, koncelebravo dekanas mons. V. Grigaravičius ir arkikatedros kunigai.

Arkivyskupas homilijoje kalbėjo apie tądien minimą šv. KryžiausTeresę Benediktą, žydę konvertitę, kuri buvo nužudyta koncentracijos stovykloje, tačiau visų mūsų žvilgsniai dabar krypsta į Čenstakavos Dievo Motiną Mariją, keliaujančią per žemyną. Marija buvo ir yra meilės, pasitikėjimo Dievu pavyzdys. Evangelija pagal Joną aprašo Kanos vestuves, kai jaunieji vos nepateko į nemalonę pritrūkus vyno. Jau tuomet Marija, žinodama Jėzaus galias, paprašė jo gelbėti padėtį ir liepė tarnams daryti visa, ką jis lieps. Ir mes su pasitikėjimu melsdamiesi už gyvybę prašykime: „O skaisčiausioji Dievo Motina, Tau pavedame savo šeimas, vaikus, negimusius kūdikius, kurie gali būti nužudyti. Marija, mes stovime prieš Tave, suvokdami, kad vieni nesame pajėgūs laimėti kovos už meilę, šeimą ir gyvybę ir prašome stiprinti mus ir globoti mūsų pasiryžimą kovojant už šventą reikalą.“

Kaip sakė ganytojas, dar niekada nebuvo vedama tokia arši kova prieš šeimą, nors šūkiai ir gražūs. Dar niekada nebuvo taip puolama Bažnyčia, kunigai, nes tik jie pasisako už tvirtą moralią šeimą, prieš abortus ir visas neigiamas apraiškas, nukreiptas prieš tvirtą krikščionišką šeimą. Bažnyčia nieko nenori pasmerkti, paniekinti, ji kenčia kartu su tais, kurie pasiduoda mirties kultūros propagandai. Homiliją arkivyskupas baigė trumpa malda: „Mes esame bėdoje. Užtark mus prieš savo Sūnų. Padėk, kad laimėtų ne mirties, bet gyvybės civilizacija“ (visą homiliją žr. čia >>).

Po šv. Mišių buvo giedama Švč. Mergelės Marijos litanija, perskaitytas pasiaukojimo Čenstakavos Dievo Motinai aktas.

Skambant giesmei „Sveika, sveika, sveika, Marija“ ikona iškilmingai buvo palydėta iki koplytėlės prie arkikatedros. Dar ilgai plojimais ir rankų mostais minia tikinčiųjų lydėjo Kaišiadorių link išvykstančią ikoną.

Žvelgdamas į tolstantį Marijos atvaizdą, į pamišusio kareivio kardu paliktą randą jos veide, nenoromis susimąstai, kiek daug randų mūsų širdyse, mūsų tėvynėje, visame pasaulyje. Ir visa tai pirmoji iškentė Motina Marija, matydama kenčiantį savo Sūnų, žiauriai budelių kankinamą ir kalamą prie kryžiaus. O Motina, Marija, sustiprink mus, padėk mums pakilti iš savo nuoskaudų, žaizdų ir nevilties.
 

Birutė Vasylienė
Ganytojo žodis

Per ADVENTĄ nutieskime VIEŠPAČIUI kelią į savo širdis. Apaštalas Paulius ragina: „Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!“ (Rom 13, 12). Tais šviesos ginklais saugokimės nuo viso, kas žmogų smukdo, pririša prie netvarkingų dalykų.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

iš Advento homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune