Balandžio 13 d. įvyko trečiasis ir paskutinis Kauno akademinės sielovados bendradarbių organizuojamo pranešimų ir diskusijų ciklo „Žmogaus slėpinys“ susitikimas tema „Žmogus – pavergtas ir (iš)laisvinamas“. Mintimis dalijosi profesionali menininkė Eglė Tamulytė (meninis vardas – Aglaja Ray). Diskusiją vedė Kauno arkivyskupijos kurijos sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.
Eglė pranešimą pristatė per savo gyvenimo ir tikėjimo liudijimą. Ji yra krikščionė tik ketvirti metai. Paauglystėje pradėjo kilti daug klausimų, į kuriuos ieškojo atsakymų. Buvo svarbūs draugai ir jų nuomonė, autoritetai.
„Atsirado vartai į kitus tikėjimus, kaip pagonybė, burtininkavimas ir pan. Visada domino, kas yra įdomiau, mistiškiau, kitoniškiau. Į gyvenimą vis ateidavo dalykai, kurie atrodydavo visai nekalti, bet pasėjo melo sėklą“, – sakė susitikimo viešnia, atkreipdama dėmesį, jog daug paauglių ieško, kam priklausyti. Jei mes nesirenkame priklausyti Kristui, tai velnias ras, kaip mus pririšti. Ji sako buvusi gotė, metalistė, o menas būdavo apie pačios skausmą. „Piešdavau daug kovos, demonus... Metalo subkultūroj daug velnio šlovinimo“, – dalijosi patirtimis Eglė, kurios atsivertimas įvyko po skausmingų asmeninių sukrėtimų.
„Užsidariau studijoje ir pradėjau mąstyti, ką pakeisti. Supratau, kad pati kažkaip pritraukiu tuos blogus dalykus, nes jaučiuosi blogai. Kad velnias yra, aš žinojau, norėjau kažkaip jį paneigti. Tada supratau, kad širdyje kenčiu, nors pati visa laiką tyčiojuosi iš Kristaus, kuris kenčia, ir pradėjau rašyti viską, ką bloga padariusi, kad velnias daugiau man nebegalėtų vadovauti. Kai paklausiau, ar Jėzus tikras, tada buvo pajutimas šilumos, meilės, ir supratau, kad tai tikra. Savaitę verkiau. Mano išlaisvinimas – tai trejų metų procesas. Jei prašai Jėzų išlaisvinti, turi širdy norėti ir būti apsisprendęs“, – dalijosi žinoma menininkė.
Po trumpos pertraukos vyko diskusija, kurioje metu buvo užduotas ne vienas klausimas. Šiandien Eglė Tamulytė sako, jog nenorėtų grįžti atgal, jog reikia ieškoti gyvo santykio su Dievu, tuomet nebūtų ir klausimų, kaip užpildyti tuštumą.
Raimonda Balandė,
LSMU akademinės sielovados koordinatorė
