Vasario 17 d. Kaune, Pal. Jurgio Matulaičio namuose, vyko Kauno I dekanato kunigų konferencija, joje aptarta ligonių sielovada ir 2013 m. parapijos vizitacijos. Dalyvavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, parapijų klebonai, bažnyčių rektoriai bei kunigai.
Konferenciją pradėjo mons. V. Grigaravičius, pakviesdamas visus į bendrą maldą. Po to žodį tarė dekanato dvasios tėvas Severinas Holocheris OFM. „Atsinešiau jums, broliai, tris žodžius, kuriuos nuolat kartoja popiežius Pranciškus. Pirmasis žodis yra „prašau“. Kai tariame jį, išreiškiame pasitikėjimą kitu žmogumi. Antrasis žodis – „ačiū“. Dažnai apsiprantame ir užmirštame jį. Trečiasis – „atsiprašau“. Tai nepaprastas žodis. Tad mokykimės iš mūsų popiežiaus,“ – kvietė dvasios tėvas.
Vėliau dekanas mons. V. Grigaravičius pristatė konferencijos temą ir pakvietė prelegentą LSMUL Kauno klinikų vyriausiąjį kapelioną mons. Artūrą Jagelavičių vesti konferencijos.
Mons. A. Jagelavičius liudijo, kad dar tik šeši mėnesiai tęsiasi jo tarnystė šiose kapeliono pareigose, bet sukaupta nemaža asmeninė patirtis leidžia pasidalyti įvairiomis ligonių sielovados įžvalgomis. Prelegentas pirmiausia susirinkusiems dvasininkams priminė Kanonų teisės kodekso kanonus, kalbančius apie kunigo tarnavimą ligoniams. „Kunigas turi teisę nešiotis Ligonių sakramentui skirtus reikmenis. Tai yra mūsų tarnystės „ginklai, įrankiai“. Ligonių patepimas teikiamas pagal apeigyną, išskyrus ypatingus atvejus, kai galimos trumpesnės apeigos. Rūpestis, kad sergantysis laiku gautų ligonių patepimą, rezervuotas ne tik dvasininkams, bet ir artimiems, draugams, bendradarbiams, gydytojams“, – kalbėjo monsinjoras.
Prelegentas priminė, kad Ligonių patepimo sakramentą teikia vyskupas ir kunigas, o diakonas gali atnešti ligoniams Švenčiausiąjį kaip Viatiką: „Esant mirties pavojui turi teisę teikti sakramentą bet kuris kunigas, net suspenduotas. Mažiems vaikams, taip pat jei nuo gimimo turima psichinių patologijų šis sakramentas neteikiamas. Esant abejonėms Ligonių sakramentas teikiamas su sąlyga.“
Vėliau kapelionas kalbėjo apie būtinybę kaip galima greičiau aplankyti ligonį: „Geriau skubėti, nei delsti. Tačiau jei ligonis laikosi eretiškų minčių ar yra viešas nusidėjėlis, ateistas, sakramentas neteikiamas. Dažnais atvejais kryželis gali paliudyti apie mirštančiojo atgailą, todėl yra būtinas teikiant sakramentą. Būtina atkreipti dėmesį į ligonio asmenišką arba per kitus išreikštą norą priimti sakramentą, todėl teikiamas ir esant nesąmoningos būklės. Tačiau mokslininkai ir gydytojai dažnai liudija, kad ištikti komos, esantys be sąmonės girdi aplinką.“
Mons. A. Jagelavičius išryškino svarbą atsiminti nuolankumo dorybę:„Ateinant pas ligonį koncentruokime žvilgsnį tiesiai į veidą. Tai padeda labiau įsijausti į ligonio padėtį. Kviečiu pabūti kartu su sergančiuoju ar mirštančiuoju, patylėti, palaikyti ligoniui ranką. Dažnai ligonis pereina penkias sielvarto pakopas, fazes. Pirmoji iš jų yra neigimas. Ligonis vengia tikrovės, tampa despotu, manipuliuoja artimaisiais. Antroji – pyktis, nuo kurio kenčia visa ligonio aplinka, artimieji, gydytojai, lankytojai. Trečioji pakopa – derybos. Tai yra ligonio pastangos atitolinti mirtį, likimą. Ketvirtoji – depresija. Tuomet atsisakoma gyvenimo, bendravimo net su artimaisiais. Penktoji – pritarimas. Daug ligonių to nesulaukia, liga jį pasisavina.“
Klinikų kapelionas vėliau kvietė dvasininkus prabilti į gydytojus, kad šie žvelgtų ne tik į atskirus žmogaus organus, bet kad priimtų ligonį kaip asmenį. „Būtina su ligoniu elgtis kaip su individualybe, asmenybe. Ekumeniškumo dvasios skleidimas yra kartu su gydytojais ir mūsų pašaukimas ligonių atžvilgiu. Kartais turime leisti ligoniui išlieti pyktį, bet patys taip nesielgti. Būkime atviri jiems, nuoširdūs“, – kalbėjo prelegentas.
Baigdamas konferenciją mons. A. Jagelavičius kalbėjo apie donorystę kaip galimybę padėti kitiems gyventi bei kvietė laužyti stereotipus, kurie trukdo donorystės idėjai plisti mūsų krašte.
Konferencijos pabaigoje mons. V. Grigaravičius pristatė 2013 m. dekano vizitacijų aktualijas: dėl parapijos referentų; dėl finansinių dokumentų tvarkos; dėl metrikų knygų pildymo; dėl pranešimų apie priimtą Santuokos sakramentą išsiuntimo operatyvumo; dėl katechezių krikštatėviams ir tėvams; dėl kunigų dalyvavimo dekanato ir vyskupijos kunigų susirinkimuose; dėl nuosavybės teisių dokumentų; dėl inventorizacijos knygų vedimo; dėl skolų atidavimo 2014 m.; dėl interneto puslapių atnaujinimo.
Konferencija baigta bendra malda ir pietumis.
