Fotografijos Ievos Jokubaitienės
Vasario 27 d. vakare Kauno senamiestyje vyko antrasis šiemet MIESTO MISIJŲ „Jėzus visada šalia“ renginys. „Sadutės“ kavinėje su daugiau kaip 50-čia jos lankytojų kun. Kęstutis Rugevičius dalijosi tema „Pasmerkti laisvei“ . Paskui Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje vyko Šlovinimo ir maldos vakaras kartu su jį rengusia evangelizacine katalikų bendruomene „Naujoji Sandora“.
Jaukiame vakare prie arbatos puodelių kun. K. Rugevičius beveik pusantros valandos savo gyvu, atviru ir nuoširdžiu žodžiu sukaupė dalyvių dėmesį ir jų susidomėjimą kalbėdamas, kas yra laisvė krikščionišku požiūriu, o daugybei žmonėms kilusių klausimų vos užteko laiko, likus vos kelioms minutėms iki šlovinimo vakaro bažnyčioje.
Apie laisvės sąvoką, kaip sakė kun. Kęstutis, galima kalbėti įvairiais aspektais (filosofiniu, ekonominiu, psichologiniu, kultūriniu etc.). Ar laisvė tėra tik fikcija, ar mūsų asmeninę laisvę mums kažkas gali riboti? Kodėl taip yra, kad dėl laisvės troškimo, atrodo, tokio gražaus, kartais žūsta tautos, griūva gyvenimai? Atsakymų gali būti labai daug ir įvairių.
Kalbant krikščionišku požiūriu, pasak kun. Kęstučio, tikrai laisvas yra Dievas. Žmogaus laisvė neatskiriama nuo Dievo įrašytų žmogaus prigimtyje dalykų, nes jis sukurtas pagal Dievo panašumą ir paveikslą. Dievas nuo pat pradžių troško žmogui laimės ir laisvės. Žmogaus laisvė priklauso nuo jo santykio, bendrystės su Kūrėju – nuo pat pradžių šis santykis buvo sukurtas būti laisvas, kaip laisva bendrystė – be baimės, be įtampos.
Melas, netiesa buvo pagrindinė priežastis, dėl ko nutrūko žmogaus draugystė ir bendrystė su Dievu. Žmogus, atmesdamas prigimtinius dalykus, amžinąsias vertybes, iš tiesų niekada nebus laisvas, nes blogis niekada nėra laisvė, atvirkščiai, jis pavergia žmogų. Bet kokia nelaisvė, priklausomybė jau yra nelaisvės ženklas. „Ten, kur yra netvarka, nėra laisvės: daryti bloga nėra jokia laisvė ir jokia laimė“, – sakė kun. K. Rugevičius.
Kaip pabrėžė kun. Kęstutis, jis nežino nei vieno žmogaus, kuris būtų jautęsis nelaimingas, nes laikėsi Dešimt Dievo įsakymų. Dievo žodžiai – Dekalogas – duoda gaires, kad žmogus būtų žmogumi, o ne kad suvaržytų žmogų, jo laisvę. Kaip Dievas gali suvaržyti žmogų, jei jis yra žmogaus prigimties Kūrėjas?
„Jėzus Kristus žmogui yra kelias, tiesa ir gyvenimas – jis yra atsakymas į visus žmogaus klausimus, taip pat ir laisvės klausimus“, – sakė kavinėje su žmonėmis kalbėjęsis kunigas. Jėzus Kristus buvo Dievo Tėvo atsiųstas atkurti žmogaus sužeistumo su Kūrėju, su kitais, su savimi. Tai galimybė žmogui per nuolatinį asmenišką santykį su Jėzumi vis iš naujo apsispręsti, priimti Dievo bendrystę, nesustabarėti, atsinaujinti – iki pat savo proto gelmių. Tai galimybė augti žmogaus laisvei darant laisvus pasirinkimus – be jokios prievartos iš Dievo pusės.
Šlovinimo vakare Jėzuitų bažnyčioje buvo adoruojamas Švenčiausiasis Sakramentas. Jį pagarbinimui išstatė Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas t. Severinas Holocheris OFM su keliais seminarijos klierikais.
Maldos vakaro dalyviai šlovino Viešpatį ir giesme su „Naujosios Sandoros“ bendruomene. Daug, ypač jaunų žmonių, atvykusių į maldos vakarą, susitaikė su Dievu atlikdami išpažintį. Klausyklose patarnavo Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, t. Vytautas Merkys SJ, t. Severinas Holocheris OFM.
Kitas MIESTO MISIJŲ >> susitikimas tema „Tolerancija krikščioniškai“ – kovo 27 d. „Sadutės“ kavinėje susitikimas su kun. Arūnu Peškaičiu OFM.