Kaune tęsiamos Miesto misijos. Maldos vakaras Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje (2014 08 28)
Paskelbta: 2014-08-29 10:08:53

Fotografijos Ievos Jokubaitienės

Fotografija Ievos Jokubaitienės

Rugpjūčio 28 d. vakare nuo Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios Kauno Santakoje toli sklido šlovinimo giesmės, o vėliavos su užrašais, skelbiančiais Jėzų – prisikėlusį ir gyvą, ir šiandien dovanojantį gyvenimą, prie šventovės durų kvietė vakarojančius parke miesto gyventojus užsukti ir drauge praleisti maldos valandėlę.

Šis Šlovinimo ir maldos vakaras surengtas po vasaros pertraukos tęsiant evangelizacines Miesto misijas – renginius paskutiniais mėnesių ketvirtadieniais. Vakare dalyvavusį visai nemažą būrį žmonių, tarp jų daug jaunimo, drauge šlovinti Viešpatį giesme kvietė „Naujosios Sandoros“ bendruomenės nariai.

Fotografija Ievos Jokubaitienės

Maldos vakaro centrui – Eucharistijos adoracijai – Švenčiausiąjį Sakramentą išstatė kun. Artūras Kazlauskas, kuris taip pat perskaitė Evangeliją, pasakė trumpą homiliją, vėliau klausė išpažinčių žmonių, kurie tą vakarą troško susitaikyti su Dievu.

Fotografija Ievos Jokubaitienės

Evangeliją pagal Matą (24, 43–51) perskaitęs kun. A. Kazlauskas atkreipė visų dėmesį į budėjimą ir maldą – laiką Viešpačiui kaip nuolatinę būtinybę, kuri turi būti krikščionio gyvenimo stilius. Žmogui tai sunku pajėgti, bet kas taip pajėgia? Tai pats Dievas, Jo Apvaizda, kuris nuolat yra dėl žmogaus. Iš Šventojo Rašo žinome, jog Jėzus taip pat nuolat meldžiasi, tuo parodydamas nuolatinę Dievo maldą, kuria Jis yra visada atsigręžęs į žmogų. Susirinkusiems palinkėta per maldą ir budėjimą įgyti pajėgumą būti neveidmainingais Jėzaus tarnais.

Kaip įprastai Miesto misijose, jų dalyviai buvo paraginti melstis už kauniečius, už netrukus mokslo ir studijų metus pradėsiantį jaunimą, taip pat prašyti Viešpatį taikos karinių neramumų varginamam pasauliui.

Fotografija Ievos Jokubaitienės

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

Mergelės Marijos kvietimas Šiluvoje garbinti Sūnų aktualiai skamba ir šiandien. Turime dovanoti laiką, pastangas, kitaip tariant, „arti“ dėl Jėzaus reikalų, kad pasaulis keistųsi į „geresnę savo versiją“, kad Dievas būtų mūsų pačių gyvenimo centras. Tik tuomet ateina Dievo dovanota tikroji ramybė.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune