Švč. Sakramento adoruotojų Susikaupimo dienoje – paraginimas būti žmonijos dalimi, kuri budi ir laukia Dievo atėjimo (2014 11 29)
Paskelbta: 2014-12-02 10:21:20

Lapkričio 29 d., šeštadienį, Kaune – arkikatedros parapijos namuose bei Švč. Sakramento koplyčioje – apie 100 Eucharistijos adoruotojų dalyvavo Susikaupimo dienoje, kurios tema, prieš pat prasidedant Adventui, buvo „Štai aš veikiai ateinu“ (Apr 22, 12).

Dvi konferencijas šia tema vedė Šv. Jono apaštalinių seserų kongregacijos ses. Marija Dovydė. Dalis adoruotojų susikaupimo laiko, kaip įprasta, buvo skirta maldai – arkikatedroje tarp konferencijų drauge švenčiant šv. Mišias, kurioms vadovavo arkikatedros administratorius vicedekanas kun. Evaldas Vitulskis, dalyvaujant Eucharistijos adoracijos valandoje. Pabendravę pietų agapėje, adoruotojai dar rinkosi į lectio divina – grupelėse apmąstė Dievo žodį, kuris tądien ypač kvietė budėti ir melstis (Apr 22, 1–7 ir Lk 21, 34–36).

Kad išgyvenamas ypatingas laikas, kai laukiama Viešpaties atėjimo, sakė ir ses. Dovydė, pabrėždama, jog būtent Švč. Sakramento adoruotojai yra tie, kurie laukia Jėzaus Gimimo budria širdimi. Pasaulio akimis, adoracija gali atrodyti kaip prarastas laikas, tačiau, kaip minėjo sesuo, kaip tik šis laikas teikia prasmę visam kitam – tai valanda, kai žmogaus širdis budi.

Bažnyčia budi laukdama Dievo atėjimo, tačiau drauge, kaip minėta pirmojoje konferencijoje, jau būdama Jo esamybėje. Dievas yra nuolat atsiduodantis, per visą Išganymo istoriją Jis vis rodo savo artumo ženklus. Jis nuolat ištikimas, pasirengęs atleisti žmogui jo neištikimybę.

Ses. Dovydė priminė, jog Dievo tauta ugdoma gyventi Jo laukimo nuostata. Izraelis buvo troškimo tauta. Būtent per garbinimą ji mokėsi suprasti Dievą, gyventi Jo laukimu. Pasak Šv. Jono kongregacijos sesers, Bažnyčia ir šiandien turi liudyti pasauliui laukimo misiją. Šiai misijai atlikti reikia nuskaistinimo – nuo neteisingų lūkesčių ir vilčių, kad Dievo būtų laukiama dėl Jo paties, šaukiamasi Jo iš meilės, su didesniu karščiu – būtų laukiama Dievo ne tam, kad Jis sutvarkytų žemiškus rūpesčius, kaip laukė Izraelis.

„Dievas visą save atiduoda, jo atsidavimas labai galingas“, – sakė sesuo joanitė, paminėdama tą neatitikimą, kuris atsiranda tarp Dievo, atiduodančio save visiškai, ir žmogaus, kai šis laukia tik su nedideliu troškimu, tarsi su mažyčiu indu. Ji ragino prašyti, kad Dievas tą troškimą padidintų, kad žmogus pats savyje nedarytų ribų begaliniam Dievo atsidavimui.

Antrojoje konferencijoje ses. Dovydė atkreipė dėmesį į Kalėdas – Viešpaties Gimimą kaip į žmonijos atpirkimo pradžią. Kalėdų slėpinys yra didis, atskleidžia, jog Dievas niekada žmonijos neapleido. Dievas Kūrėjas, tarsi puodžius, dabar nebekuria naujo žmogaus. Dievas pasirenka ateiti į šį pasaulį pats tapdamas žmogumi – silpnu, prašančiu, elgetaujančiu. Dievas ateina į žemę kaip visiškas vargšas, kaip bejėgis kūdikis Motinos glėbyje, kad juo būtų pasirūpinta. Nors Jėzaus atėjimas buvo paženklintas kūdikio džiaugsmu, Jis jau yra būsimo kryžiaus ženklas. Dievas atėjo nepaisydamas nepriėmimo – Izraeliui jis nebuvo lauktasis mesijas. Dievas tapo Kūnu, kad taptų Avinėliu, atperkančiu žmonijos nuodėmes. Jį tokį esant pirmasis ir atpažino šv. Jonas Krikštytojas.

Eucharistijos garbintojams, pasak ses. Dovydės, per adoraciją skirta priimti Jėzų už visus, kurie Jo nepriima, melstis už visus, kurie nesimeldžia, budėti už visą pasaulį, kuris Jo nelaukia.

„Pakanka vienos priimančios širdies, kad Dievas būtų priimtas už visą žmoniją“, – sakė ses. Dovydė, pavadindama tai adoruotojų meilės atsakomybe – būti žmonijos dalimi, kuri budi ir laukia Dievo, ypač šiais laikais, kai pasaulis apskritai labai bijo laukti, gaišti. Ištvermingai laukti Jėzaus atėjimo – tai Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio misija, tai gyvenimas paties Jėzaus pažadu. Apokalipsė, galutinis Jėzaus atėjimas, bus katastrofa žemės gyventojams, nes žlugs visi jų žemiškieji lūkesčiai. Tam, kuris garbina, budi ir laukia, tai bus Geroji naujiena.

„Advento metu prašykime laukimo malonės“, – sakė ses. Dovydė, ragindama melstis, kad pats Viešpats šį laukimą nuskaistintų – nuo neteisingų lūkesčių, troškimų, to, kas iš tikrųjų trukdo laukti Jo atėjimo, ragino užtarti vieniems kitus maldoje, kad Eucharistijos garbintojai būtų tikri budėtojai tiesoje ir dvasioje.

Tarp konferencijų šv. Mišioms arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje vadovavęs kun. E. Vitulskis kvietė melstis už adoruotuojus ir jų artimuosius, o savo homilijoje padėkojo Susikaupimo dienos proga už nuolatinį Eucharistijos garbinimą arkikatedroje, nuolatinę adoruotojų maldą už save ir kitus, savo aplinką, kurią Dievas per šią maldą tikrai keičia.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

Noriu pasiūlyti visiems iš naujo atrasti, kaip gražu melstis Rožinio malda namie. Galima tai daryti drauge arba vienam; nuspręskite pagal situaciją, įvertindami abi galimybes. Tačiau kiekvienu atveju yra viena paslaptis, kaip tai padaryti: paprastumas.

iš popiežiaus PRANCIŠKAUS laiško tikintiesiems gegužės mėnesį

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune