Pas Viešpatį iškeliavo kun. JONAS KASTYTIS MATULIONIS SJ (1931 02 10–1980 10 31–2015 01 12)
Paskelbta: 2015-01-14 10:22:43

Sausio 12 d. vakare po sunkios ligos mirė tėvas jėzuitas Jonas Kastytis Matulionis. Velionis pašarvotas Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje, laidojamas sausio 15 d., ketvirtadienį. 12 val. laidotuvių Mišios Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje, šv. Mišių koncelebracijai vadovaus vysk. Jonas Boruta SJ. 13 val. išlydėjimas į Petrašiūnų kapines.

Jonas Kastytis Matulionis gimė Pelyšių kaime netoli Šimonių miestelio (Kupiškio r.). Buvo septintas ir paskutinis vaikas šeimoje.

Baigęs Šimonių pradinę mokyklą, mokėsi Kupiškio gimnazijoje, kur išryškėjo jo literatūriniai ir muzikiniai gabumai. Anksti netekus tėvų, kilo grėsmė tolesnėms studijoms, tačiau seserys Adelė ir Albina padarė viską, kad mylimas brolis galėtų siekti mokslo.

Jaunuolis pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete ir jas baigė 1955 m. Tame pačiame kurse mokėsi daug gabių studentų, kurių vardai vėliau tapo žinomi visai Lietuvai – J. Degutytė, M. Kudarauskaitė, B. Savukynas... Specialų kursą jiems skaitė lietuvių literatūros klasikas prof. Vincas Mykolaitis-Putinas. Laisvas nuo mokslų Jono Kastyčio valandas lydėjo poezija, klasikinė muzika ir malda. Jis ne tik dainavo universiteto akademiniame chore, bet ir giedojo bažnyčiose. Turėdamas slaptą svajonę iki tobulumo išlavinti balsą ir tapti kunigu, 1953 m. Jonas Kastytis pradėjo lygiagrečiai mokytis ir J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos vokalo skyriuje.

1955 m. diplomuotas lituanistas Jonas Kastytis bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, deja, nesėkmingai. 1956 m. įstojo į Vilniaus konservatoriją, o respublikiniame vokalistų konkurse pelnė pirmąją vietą. Kartu su kitais jaunais talentais – E. Čiudakova, E. Saulevičiūte, L. Muraška – Jonas Kastytis buvo išsiųstas į sąjunginį konkursą Maskvoje, kur jo lyrinis dramatinis tenoras taip pat pelnė pripažinimą. Studijos konservatorijoje sekėsi puikiai. J. K. Matulionio balsą lavino ir scenos paslapčių mokė žymūs profesoriai, garsūs Lietuvos atlikėjai. Trečiajame kurse jis buvo pastebėtas giedant bažnyčiose. Už „nepaprastai didelę gėdą ir nešlovę, užtrauktą konservatorijai ir visam pažangiam jaunimui,“ 1958 m. buvo priverstas studijas nutraukti.

Pašalintas iš konservatorijos, pradėjo dirbti bibliotekose, Teatro ir muzikos muziejuje, tik niekur ilgai neužsibūdavo, nes buvo nuolat persekiojamas. Dirbdamas Paveikslų galerija paverstoje Vilniaus katedroje ir puikiai išmanydamas šios vietos reikšmę, jis ne tik stengėsi lankytojams atskleisti ir parodyti šventovės likimą istorijos vingiuose, bet ir pradėjo statyti naują – savo širdies katedrą.

Jau seniai buvo suradęs vienminčių būrelį, padėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, nors puikiai suprato, kuo rizikuoja. Pradėjo važinėti į Bijutiškį pas Lietuvos jėzuitų provincijolą t. Joną Danylą. Jos pavyzdžio paskatintas, 1977 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. Pateko į KGB akiratį, trumpam laikui buvo sulaikytas ir tardomas.

1980 m. spalio 31 d. Bijutiškio bažnyčioje Kaišiadorių vyskupas Vincentas Sladkevičius pogrindinę kunigų seminariją baigusį Joną Kastytį Matulionį įšventino į kunigus. Visi nustebo išvydę, kad Šv. Onos bažnyčioje buvęs jos zakristijonas Jonas Kastytis aukoja šv. Mišias! Susirinkusieji tąsyk pamanė, kad įvyko kažkoks nesusipratimas.

Už 1984 m. Kybartuose surengtą Vėlinių procesiją iš bažnyčios į miestelio kapines, giedant Visų Šventųjų litaniją, nepaklusnus kunigas buvo suimtas. 1985 m. sausio 17–18 d. Vilniuje LTSR Aukščiausiame teisme buvo teisiamas. Paskutiniame žodyje kunigas kaltu neprisipažino, nesigailėjo, kalbėjo, kad visur, kur tik jis bus, stengsis gerai atlikti savo, kaip kunigo, pareigą. Teismo nuosprendis – treji metai laisvės atėmimo, bausmę atlikti bendro režimo lageryje. Išvežtas į Smolensko lagerį, po kelių mėnesių amnestuotas. Po savaitės, 1985 m. birželio 26 d., vėl suimtas. Įkalintas Novo-Orlovsko (Čitos sritis) lageryje. Trejus metus kalėjo kameroje tarp penkiasdešimties kriminalinių nusikaltėlių. Keisčiausia, kad iš šitų žmonių smurto nepatyrė, netgi jie sugebėjo suprasti, kas yra „sviaščenik“ – dvasininkas.

Grįžęs iš lagerių, 1989 m. buvo priimtas vikaru į tikintiesiems grąžintą Vilniaus arkikatedrą baziliką, kur darbavosi su jos klebonu monsinjoru Kazimieru Vasiliausku. Su arkikatedros choru buvo išvykęs į Paryžių, Stokholmą, Oslą ir kai kuriose iškiliose šių miestų šventovėse giedojo solo partijas

Nepriklausomybės metais kunigas jėzuitas savo misiją atliko Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje, buvo Karaliaus Mindaugo šaulių rinktinės dvasios tėvas, 1994–1996 m. – Pažaislio seserų kazimieriečių vienuolyno ir Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionas. Tačiau ilgiausiai – vienuolika metų – kartu su kitais tėvais jėzuitais darbavosi Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Paskutinius septynerius metus sunkiai sergantis t. Jonas Kastytis praleido Kauno jėzuitų namuose, kelerius metus ištikimai klausė išpažinčių Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, vėliau meldėsi už Draugiją ir Bažnyčią ligos patale.

Po varginančios ligos iškeliavo amžinybėn, baigdamas 84-uosius metus.

Jėzuitų archyve Vilniuje saugomi J. K. Matulionio SJ apdovanojimai – LKD Gedimino ordino Komandoro kryžius ir Sausio 13-osios medalis.

Gintaras Vitkus SJ, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas

Ganytojo žodis

Tikroji meilė – tai ne emocijos ir ne keli centai, įdėti į elgetos ranką, bet angažavimas kovoti už teisingesnę ir geresnę visuomenę, geresnę Lietuvą; tai gebėjimas atleisti nuoskaudas ir kasdienis tarnavimas vieni kitiems toje vietoje, kur Dievas leidžia mums būti ir veikti.

 Arkivysk. S. Tamkevičiaus herbas+ Sigitas TAMKEVIČIUS

Iš homilijos minint CARITO 30-metį

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune