Maldos ir atgailos vigilija „24 valandos Viešpačiui“ arkikatedroje bazilikoje (2015 03 13–14)
Paskelbta: 2015-03-16 10:57:18

Fotografijos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės

Kovo 13 d. vakare Kauno arkikatedroje bazilikoje prasidėjo Maldos ir atgailos vigilija „24 valandos Viešpačiui“, kuri tęsėsi iki kovo 14 d. vakaro, o per visą šį laiką daug žmonių atėjo į arkikatedrą baziliką ilgiau ar trumpiau pabūti Dievo artumoje, pagarbinti Švenčiausiąjį Sakramentą, užsuko čia susitaikyti su Dievu atliekant asmeninę išpažintį. Antrus metus per gavėnią rengiamos „24 valandos Viešpačiui“ – tai popiežiaus Pranciškaus iniciatyva (šiemet jos tema „Dievas apstus gailestingumo“ Ef 2, 4) ir Bažnyčios kvietimas atverti visų pasaulio vyskupijų katedrų, kitų bažnyčių duris nepertraukiamai maldai ir atgailai, per gavėnią atkreipiant dėmesį ir pakviečiant užeiti į bažnyčias ir ne pačius dažniausius jos lankytojus.

„Broliai ir seserys, šią šventą naktį pradedame šv. Mišiomis. Tai ypatingas laikas žinant, kokią galią turi malda“, – sakė kovo 13-osios vakaro Eucharistijai arkikatedroje vadovavęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, ragindamas Maldos ir atgailos vigilijoje dalyvauti ir bendromis intencijomis – padėkoti Dievui už 25-erius Lietuvos Nepriklausomybės metus, melsti taikos pasauliui, ypač kraštams, kur liejasi krikščionių kraujas, o šiais Pašvęstojo gyvenimo metais – dėkoti Dievui už jaunuolius, kurie atsiliepia į Dievo kvietimą ir pašvenčia Jam gyvenimą kunigyste ar vienuolyste. Eucharistiją kartu koncelebravo arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis.

Savo homilijoje vysk. K. Kėvalas tęsė paskelbtos Evangelijos pagal Morkų (Mk 12, 28–34) mintį, kalbėdamas, ką reiškia Didysis meilės įsakymas, kuris turi apimti visą žmogaus širdį, būti jos esme. Krikščioniui tai meilė Dievui, meilė artimui ir meilė sau, ir tai tarpusavyje turi būti glaudžiai susiję. Meilė sau, kaip minėta homilijoje, tai savęs priėmimas negyvenant su savimi tarsi su svetimu, nesijaučiant, kad šiame gyvenime esu pralaimėjęs. Gyvenimas prasmingas dovanojant – to moko pats Jėzus, būdamas dovana žmonijai. Meilė artimui kyla iš įsijautimo į kitą žmogų, pagarbos jam – tos pačios, kuri skiriama Dievui. Santykį su Dievu, pasak vysk. Kęstučio, ugdo malda. Per ją žmogus yra apdovanojamas Dievo artumu.

„Dėl to Bažnyčia šią šventą naktį, visą parą meldžiasi, kad sušildytų, sujautrintų mūsų širdis. Pasiduokime šiam kvietimui, atsiliepdami į popiežiaus Pranciškaus paraginimą“, – sakė ganytojas, kviesdamas per šį laiką asmeniškai pabūti su Dievu, išlieti savo Jam širdį, kad Viešpats duotų naują įkvėpimą gyvenimui, kuris yra dovana.

Liturgijos pabaigoje buvo išstatytas ir giesme pagarbintas Švenčiausiasis Sakramentas, o vėliau prasidėjo nenutrūkstama jo adoracija iki pat kovo 14 d. vakaro.

„Dieve, duok švelnios Tavo meilės Dvasios, kad gebėtume į kitą žvelgti su pagarba, kad būtume perkeisti Tavo akivaizdoje“, – šiais maldavimais pradėjo adoraciją vysk. Kęstutis, melsdamas Viešpatį palaimos visiems žmonėms, kurie ateis į Jo artumą: institucijoms, parapijoms, vienuolinėms bendruomenėms, šeimoms, jaunimui.

Švč. Sakramento pagarbinimo pirmąją valandą tylia malda ir giesmėmis pradėjo Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenė, o vėliau Jėzų Eucharistijoje tą naktį ypač gausiai adoravo Kaune tarnaujančios įvairių kongregacijų – Šventosios Šeimos, Dieviškosios Jėzaus Širdies (pranciškonių), Eucharistinio Jėzaus, Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių (mažųjų), Šv. Kotrynos, Švč. Nekaltosios M. Marijos tarnaičių, Nekaltai Pradėtosios Švč. M. Marijos vargdienių, Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos, Lietuvos Šv. Kazimiero, Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų, Kauno benediktinių – seserys vienuolės. Adoracijoje taip pat dalyvavo nepaliaujamo Švč. Sakramento garbinimo arkikatedroje dalyviai, sutuoktinių poros, arkikatedros maldos grupės, arkivyskupijos Jaunimo centras ir ypač jautria giesmių kalba savo meilę Viešpačiui priešaušriu išgiedoję arkivyskupijos parapijų jaunimo grupių vadovai.

Per visą adoracijos laiką arkikatedroje nuolat lankėsi žmonių. Šios vigilijos rengėjai liudijo matę ne vieną,  kuris pernakt ištvermingai dalyvavo maldoje, kai kurie atėjusieji priėmė Sutaikinimo sakramentą. Klausyklose po kelias valandas norinčių susitaikyti su Dievui išpažinčių klausė vyskupas Kęstutis bei arkikatedroje tarnaujantys kunigai: mons. Petras Meilus, kun. Nerijus Vyšniauskas ir kiti.

Maldos vigiliją šeštadienio vakarą užbaigė Rožinio malda ir palaiminimas Švenčiausiuoju Sakramentu, o vėliau buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo vyskupas Kęstutis Kėvalas, mons. Artūras Jagelavičius, kun. Gintaras Blužas OFS.

„Melskimės, kad Viešpaties šviesa apšviestų ir išgydytų mūsų širdis“, – sakė homilijoje mons. A. Jagelavičius, kviesdamas gyventi Jėzaus Kristaus šviesoje, nelaikyti Dievo už savo gyvenimo durų, nuolankiai pripažinti savo žmogiškąjį silpnumą,  suvokti nuodėmingumą su tikėjimu, jog visos išpažįstamos nuodėmės sudega Dievo meilės liepsnoje.

 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

Per ADVENTĄ nutieskime VIEŠPAČIUI kelią į savo širdis. Apaštalas Paulius ragina: „Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!“ (Rom 13, 12). Tais šviesos ginklais saugokimės nuo viso, kas žmogų smukdo, pririša prie netvarkingų dalykų.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

iš Advento homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune