Pas Viešpatį iškeliavo mons. Jurgis UŽUSIENIS (1927–1952–2015)
Paskelbta: 2015-03-21 19:10:49

 

 

 2015 metų kovo 21 dieną, eidamas 88-uosius metus, mirė Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios altaristas monsinjoras Jurgis Užusienis.

Jurgis Užusienis gimė 1927 metų balandžio 20 dieną Pamarnakio kaime, Kupiškio valsčiuje, Antano ir Cecilijos Užusienių šeimoje. Jis buvo vyriausias iš devynių šeimoje augusių vaikų. Iš jo, kaip vyriausiojo vaiko, tėvai pirmiausia ir tikėjosi paramos darbuose, todėl mažajam Jurgiukui teko ganyti bandą, jis taip pat globojo ir jaunesnius brolius ir seseris. Būdamas devynerių metų 1935 metais jis pradėjo lankyti Uoginių pradžios mokyklą, o 1939–1941 metais mokslus tęsė Kupiškio pradžios mokykloje ir 1941 metais įstojo į Kupiškio gimnaziją, kurioje mokėsi iki 1945 metų. Pirmosiose gimnazijos klasėse Jurgis Užusienis susidūrė su vokiečių okupacija, tėvams pasidarė sunku leisti sūnų į gimnaziją. Tik parėmus geradariams Jurgis išsiprašė, kad jam būtų leista baigti gimnaziją. Jis pats savo autobiografijoje rašo, kad išgyventi karo žiaurumai ir nekaltų žmonių aukos paskatino jį rinktis gyvenimo kelią, kuriame galėtų siekti ugdyti geresnį žmogų, be ginklų ir prievartos. Tokių jausmų vedamas Jurgis Užusienis pravėrė Kauno kunigų seminarijos duris. Seminarijoje 1945–1946 metais mokėsi licėjiniuose kursuose, o 1947 metais dar buvo grįžęs baigti kurso į Kupiškio gimnaziją ir, gavęs brandos atestatą, vėl grįžo studijų į kunigų seminariją.

1952 metų rugsėjo 21 dieną Jurgis Užusienis buvo įšventintas kunigu, tačiau po šventimų dar daugiau kaip pusę metų tęsė seminarijos studijas.

1953 metų gegužės mėnesį kunigas Jurgis Užusienis paskiriamas Joniškio parapijos vikaru. Atrodo, kad jaunajam kunigui tarnystė sekėsi, ir jis buvo patenkintas gautąja vieta. Tai galima spręsti iš to, kad 1956 metų vasarą jam buvo pasiūlyta vykti vikarauti į Marijampolę (tuometinį Kapsuką), susikeičiant su kitu kunigu, tačiau į šį arkivyskupijos valdytojo raštą kunigas Jurgis Užusienis atsakė esąs patenkintas esama padėtimi ir keistis darbo vietomis atsisakė. Joniškyje jis vikaravo iki 1962 metų vasario, vadinasi, beveik devynerius metus, kol buvo perkeltas vikaro pareigoms į Kėdainių Šv. Juozapo parapiją. Ten jis išbuvo nepilnus metus, nes 1963 metų sausio 23 dieną ateistinė valdžia uždarė Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčią, ir kunigui Užusieniui teko keltis kitur. Tada jis buvo paskirtas Kelmės parapijos vikaru. Ten darbavosi ketverius metus, ir 1967 metų birželio mėnesį buvo perkeltas vikaro pareigoms į Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kur dirbo iki 1971 metų. Iš viso kunigas Jurgis Užusienis vikaru išbuvo aštuoniolika metų. Visus tuos metus jis buvo tikrai ištikimas ir uolus klebonų, su kuriais dirbo, padėjėjas, randantis bendrą kalbą su įvairaus charakterio konfratrais ir parapijų tikinčiaisiais.

1971 metų rugsėjo 8 dieną kunigas Jurgis Užusienis skiriamas savarankiškam darbui. Jis gauna skyrimą Grinkiškio parapijos administratoriaus pareigoms ir ten darbuojasi beveik ketverius metus. Atrodo, kad naujojo administratoriaus duona nebuvo skalsi. Jis rašo tuometiniam Kauno arkivyskupijos apaštaliniam administratoriui, prašydamas paremti šv. Mišių intencijomis, tačiau drauge matyti, kad jam paskirtas pareigas eina su giedra nuotaika, rūpindamasis patarnauti tikintiesiems kaip galėdamas.

1975 metų birželio mėnesį – naujas paskyrimas, šį kartą Šėtos parapijos administratoriumi. Ten darbuojasi, kaip visuomet stengdamasis atsiliepti į tikinčiųjų prašymus, nors nepavyksta išvengti priešiškai nusiteikusių žmonių puolimų, kurie netgi grasina pasirūpinti, kad Jurgis Užusienis, anot jų, „nebegalėtų būti kunigu“. Kaip galima spręsti iš kunigo asmens byloje esančių dokumentų, situacija buvo praktiškai surežisuota, ir kunigas Jurgis Užusienis džiaugėsi, radęs supratimą iš savo vyresnybės pusės, nekreipdamas dėmesio į patirtas nuoskaudas ir toliau uoliai darbavosi Šėtoje. 1977 metais šalia Šėtos parapijos jam skiriama aptarnauti ir Bukonių parapija.

Įvertindamas kunigo Jurgio Užusienio rūpestingą pastoracinį darbą, 1981 metais vyskupas Liudas Povilonis jį pakelia Šėtos bei Bukonių parapijų klebonu ir skiria Kėdainių dekanu. 1984 metais jis tampa Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos ir konsultorių kolegijos nariu.

1985 metų sausio mėnesį kunigas Jurgis Užusienis skiriamas Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijos klebonu ir Ukmergės dekanu. Čia jis gyvens iki savo amžiaus pabaigos. Ukmergėje kunigą Jurgį prisivijo ir žinia, kad Šėtos parapijiečiai kreipėsi į vyskupą, prašydami jį grąžinti į Šėtą, primindami, kad jis buvo tapęs jiems savu žmogumi, daug nuveikęs parapijos labui. Šis prašymas nebuvo patenkintas, tačiau, be abejo, buvusių parapijiečių įvertinimas sušildė kunigo Jurgio širdį, o drauge jis darbavosi savo naujųjų parapijiečių gerovei.

Ukmergėje klebono ir dekano pareigose kunigas Jurgis Užusienis darbavosi septyniolika metų. Įvertindamas jo sielovadinį darbą 1994 metų kovo 8 dieną šventasis popiežius Jonas Paulius II pakėlė kunigą Jurgį Užusienį Jo Šventenybės kapelionu (monsinjoru). 1999 metais jis porą mėnesių aptarnavo taip pat ir Balninkų parapiją.

Vis labiau silpnėjant sveikatai 2002 metų kovo 28 dieną monsinjoras Jurgis Užusienis buvo atleistas iš Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijos klebono ir Ukmergės dekano pareigų ir paskirtas tos pačios parapijos altaristu. Kiek leido jėgos, patarnavo tikintiesiems klausykloje, visuomet gyvai rūpinosi parapijos reikalais.

Baigiant kunigų seminariją pridėtoje anketoje monsinjoras Jurgis Užusienis įvertinamas kaip choleriško-melancholiško temperamento žmogus, gabus, gero ir tvarkingo elgesio, pamaldus, linkęs į dvasinį gyvenimą, gera pamokslininkas. Su broliais kunigais stengėsi išlaikyti gerus santykius, būti naudingas tuo, kuo galėjo.

Monsinjoro Jurgio Užusienio žemiškieji palaikai pašarvoti Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišios kovo 23 dieną (pirmadienį) 12 valandą. Po šv. Mišių laidotuvės Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.

Amžinąjį atilsį duok ištikimam savo tarnui, Viešpatie!

Kauno arkivyskupijos kurija
 

 

Ganytojo žodis

Noriu pasiūlyti visiems iš naujo atrasti, kaip gražu melstis Rožinio malda namie. Galima tai daryti drauge arba vienam; nuspręskite pagal situaciją, įvertindami abi galimybes. Tačiau kiekvienu atveju yra viena paslaptis, kaip tai padaryti: paprastumas.

iš popiežiaus PRANCIŠKAUS laiško tikintiesiems gegužės mėnesį

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune