Kunigų konferencijoje – apie psichosocialinę visuomenės sveikatą bei sielovadinę pagalbą savižudybių prevencijoje (2015 05 27)
Paskelbta: 2015-05-28 13:39:52

Gegužės 27 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje vyko kunigų nuolatinio ugdymo konferencija. Jai vadovavęs arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas pristatė konferencijos viešnią – VU Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėją habil. dr. prof. Danutę Gailienę ir pačią konferencijos temą – psichosocialinę būseną dabartinės visuomenės, kuri išgyvena sovietmečio palikimą – potrauminį sindromą, yra kamuojama įvairių psichologinių sutrikimų, tarp jų ir polinkio į savižudybes. Kunigai, kaip pabrėžė vyskupas K. Kėvalas, tarnauja žmonėms tiesiogiai, tad jiems svarbu pažinti esamą situaciją minėtais požiūriais, žinoti pagalbos būdus, kad galėtų geriau pasitarnauti.

Abiejose konferencijos dalyse kalbėjusi prof. Gailienė iš pradžių pakomentavo jos su kolegomis atliekamų tyrimų duomenis, kaip savižudybių skaičiai yra susiję su istoriniais-socialiniais pokyčiais visuomenėje, daug dėmesio skyrė savižudybių klausimui, pasidalydama praktiniais patarimais, kaip pastebėti suicidinį elgesį ir laiku užbėgti už akių, nepaliekant tokių ketinimų turinčio žmogaus vieno. Profesorė taip pat atsakė į gausius kunigų klausimus.

„Turime labai skaudžią problemą – labai daug nusižudančių žmonių mūsų šalyje“, – sakė prof. Gailienė, minėdama jog Lietuva pirmauja Europoje ir yra viena iš lyderių pasaulyje pagal savižudybių skaičių (dabar savižudybių daugėja Azijos šalyse, ypač – Pietų Korėjoje). Statistikos apie jas Lietuvoje yra iš tarpukario bei sovietmečio (tuo metu savižudybės tiksliai registruotos, bet tai buvo įslaptinta). Prieškariu jų Lietuvoje buvo mažiau nei Latvijoje ar Estijoje (mokslininkų patvirtinta, kad katalikybė ir judaizmas veikė kaip apsauginis veiksnys), tačiau sovietmetis, okupacija viską sulygino. Per visą sovietmetį, iki pat „perestrojkos“, daugėjo vyrų savižudybių. Vėliau savižudybių sumažėjimas buvo susijęs su laisvo gyvenimo viltimis, tačiau padaugėjo, atsiradus dideliems pokyčiams visuomenėje, jau atkūrus Nepriklausomybę. Be to, kaip minėjo profesorė, tyrimai rodo didesnį moterų atsparumą: vyrų nusižudo net 6 kartus daugiau nei moterų. Apie 70 proc. savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu.

Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atgavimo pradžios skiriama mažai dėmesio žmonių psichoemocinei sveikatai gerinti, būtinai savižudybių prevencijai. Prof. Gailienė pasidalijo, kaip konkrečiai tai pradėta spręsti Kupiškio savivaldybėje, kur savižudybės didžiulė problema, tiesiog savanoriškais pagrindais mokant valstybės tarnautojus, policininkus, mokytojus, medikus tinkamai reaguoti į suicidinius signalus. Ir čia, pasak D. Gailienės, geriau persistengti, nei prarasti žmogų. Didžiulė klaida manyti, jog tai paties žmogaus reikalas, jo pasirinkimas. Visai neleistina spekuliacija savižudybių „poetizavimu“, neva tai yra stiprių žmonių pasirinkimas. Profesorė atkreipė dėmesį, kaip pražūtingai visuomenėje veikia pamėgdžiojimo, arba užkrėtimo, fenomenas. Čia svarbus žiniasklaidos vaidmuo (jei pateikiama, kaip žmogus po mirties buvo pagerbtas, tai galima ir paskatinti, pvz., paauglius ją rinktis kaip būdą gauti meilės ir dėmesio), nors profesorė sakė pastebėjusi teigiamų poslinkių, kai žurnalistai jau tariasi su specialistais, kaip pateikti tokią informaciją.

Prof. Gailienės nuomone, reikia visomis pajėgomis stengtis – raginti netylėti, apie tai nugirdus nepalikti žmonių vienų, ieškoti pagalbos. Su žmogumi, kuriam kyla suicidinių minčių, galimas konkretus 3 žingsnių pokalbis: 1) aš matau, kad tau negera; 2) man tu rūpi; 3) ar aš teisingai girdžiu, kad tu galvoji apie savižudybę? Svarbu atpažinti, koks yra savižudybės rizikos laipsnis, ketinimų rimtumas, kokia yra bendra žmogaus gyvenimo situacija. Mokslininkė kvietė kunigus, sielovadinėje tarnystėje susidūrus su tokiais atvejais, drąsinti žmones (ir artimuosius) apie tai kalbėti, sakyti tiesą, kad ji nebūtų slepiama – tai bėda, kurią reikia spręsti, o ne jos gėdintis ar ją slėpti.

Savo pranešimą prof. Gailienė užbaigė viltingai. Tyrimai rodo, jog visuomenės psichoemocinė būsena vis dėlto keičiasi į gera: visų trijų kartų žmonių bendra savijauta yra nebloga; stipresni (ir patriotiškesni) jaučiasi jauni žmonės, ypač tie, kurių seneliai buvo patyrę represijų. Blogiausiai jaučiasi tie, kurie nieko nežino apie savo šeimos, giminės istoriją, praeitį, o tai žinoti, pasak specialistės, žmogaus tapatybei, psichologinei sveikatai yra labai svarbu.

Kunigai uždavė konferencijos viešniai prof. Gailienei klausimų, dalijosi mintimis, kas skatina norą žudytis, kaip priežastis nurodydami tikėjimo, darnių ir tvarkingų santykių žmonių gyvenime trūkumą. Kunigai dalijosi, išreikšdami rūpestį dėl ypač pastebimo paauglių polinkio į savižudybes, neretai girdimas jų suicidines mintis, savęs žalojimą bei kitus galimo nusižudymo signalus (ypač kai patiria bendraamžių patyčias, nedarną šeimose), nuoširdžiai norėdami padėti ir žinoti, kaip tai kvalifikuotai padaryti. Į klausimą apie eutanazijos bei asistuojamos savižudybės „populiarinimą“ ne tik užsienyje, bet ir pas mus, prof. Gailienė atsakė, pavadindama tai pačia blogiausia žinia. Jau dabar ima rastis tyrimų duomenų (pvz., Vokietijoje), kokias tragedijas išgyvena šeimos po to, kai jų artimiesiems buvo atimta gyvybė atliekant eutanaziją.

Konferencijos pabaigoje, aptariant kitas sielovados aktualijas, vyskupas K. Kėvalas paragino kunigus imtis daugiau iniciatyvos ir pastangų, kad kuo daugiau Kauno arkivyskupijos jaunimo dalyvautų Lietuvos jaunimo dienose Alytuje birželio pabaigoje, taip pat dalyvautų, ypač kviečiant jaunimo lyderius parapijose ir finansuojant, 9–12 kl. moksleivių vasaros stovykloje „Esi vertas daugiau“ birželio 16–20 d. Su brolių kapucinų organizuojamomis jaunimo vasaros stovyklomis supažindino Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijos klebonas kun. Tomaszas Pilchas OFM Cap.

Kunigams buvo pristatyta Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ š. m. gegužės 27 d. (įsigaliosianti nuo rugsėjo 1 d.) patvirtinta Instrukcija dėl jaunuolių rengimo Sutvirtinimo sakramentui Kauno arkivyskupijoje >>. Pasak vysk. K. Kėvalo, šalia LVK gairių, ši instrukcija sukonkretina kai kurias detales (pvz., pradėti registraciją į rengimo Sutvirtinimui grupę, pasitelkiant tikybos mokytojus, jau pavasarį ir kt.).

Kauno arkivyskupas pakvietė kunigus drauge švęsti arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo dieną birželio 24-ąją. Konferencija užbaigta bendra malda ir pietumis kurijoje.
 

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Ganytojo žodis

Mums būtina artimai pažinti Šventąjį Raštą ir Prisikėlusįjį, kuris niekuomet nepaliauja dalijęsis žodžiu ir duona tikinčiųjų bendruomenėje. Todėl būtina nuolat puoselėti Šventojo Rašto pažinimą, antraip mūsų širdys liks šaltos, o akys užmerktos, kaip būna, kai mus ištinka įvairių formų aklumas.

Iš popiežiaus PRANCIŠKAUS laiško APERUIT ILLIS Dievo Žodžio sekmadieniui

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune