Arkivyskupo S. Tamkevičiaus žodis „Atverkite duris Kristui!“
Paskelbta: 2011-05-06 10:58:12

 Atverkite duris Kristui!

Atvelykio sekmadienį Romoje palaimintuoju buvo paskelbtas popiežius Jonas Paulius II. Šio popiežiaus pontifikatas prasidėjo šaltojo karo tarp Rytų ir Vakarų metu. Rytuose viešpatavo komunistinis režimas, o Vakarų pasaulis daug kur buvo pasirinkęs laukinio kapitalizmo kelią, svarbiausiu prioritetu laikydamas ekonominę gerovę ir sekuliarizmą. Vienoje stovykloje su tikėjimu buvo kovojama valstybinėmis priemonėmis, kitoje – krikščioniškos vertybės buvo ignoruojamos, teigiant, kad nėra ir negali būti vienos aiškios tiesos ir moralės, kad viskas priklauso nuo žmonių susitarimo. Ne tik mes, pavergtieji Rytų žmonės, bet ir Vakaruose gyvenantys tikintieji į ateitį žvelgė su nerimu ir baime.

Vos išrinktas naujuoju popiežiumi Jonas Paulius II pasakė žodžius, kuriuos įsiminė visi – Rytuose ir Vakaruose. Popiežius kalbėjo: Nebijokite! Atverkite, ne, – atlapokite duris Kristui! Popiežius neatsitiktinai pakvietė atidaryti duris Kristui. Evangelijoje skaitome: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas (Jn 3, 16–17).

Jono Pauliaus II pakvietimas atverti duris Kristui nebuvo kažkas visiškai nauja. Popiežius tik nurodė aiškų kelią iš aklavietės, kurioje buvo atsidūręs pasaulis, Europa ir pavienės krikščionių bendruomenės. Jei, sunkiai sirgdami, turėtume vaistus, užtikrinančius mums gyvybę ir sveikatą, bet jais nepasinaudotume, kuo tai būtų galima pateisinti? Jėzus Kristus yra vienintelis, kuris gali išgelbėti tiek pavienį žmogų, tiek pasaulį, tik reikia leisti jam veikti. Reikia tik pasinaudoti Evangelijos rodomu keliu.

Per ilgą pontifikatą popiežius apvažiavo visą pasaulį, susitiko su milijonais žmonių; visur ir visiems jis primindavo būtinybę atsigręžti į Kristų. 1993 m. rugsėjo 6 d. Jonas Paulius II Kaune, Dariaus ir Girėno stadione, kalbėjo tūkstančiams Lietuvos jaunuolių: Lietuvos jaunime! Atidarykite duris Kristui! Būkite pirmieji šaukliai naujosios evangelizacijos, kurios dabar taip stinga jūsų Tėvynei, Europai ir visam pasauliui. Kristus pažįsta žmogaus širdį. Kristus jus pažįsta ir myli. Vien tik jis gali visiškai patenkinti esminius žmogaus dvasios poreikius ir troškimus. Evangelija, ši tikro atsinaujinimo ir vilties naujiena, tebėra svarbi kiekvienai epochai ir kiekvienam asmeniui. Priimkite ją kaip išganymo dovaną. Paverskite ją kasdienio gyvenimo norma. Ją skelbkite ir liudykite. Būkite Kristaus liudytojai!

Tąkart, kalbėdamas Lietuvos jaunimui, popiežius persergėjo neklausyti klaidingų pranašų ir neiti vartotojiškos kultūros bei pašlijusios doros keliu, ir nebūti abejingiems religijai, nes šiuose klystkeliuose augantys vaisiai baisiai apkars. Popiežius kalbėjo: Kai kurie šiuolaikinio jaunimo bruožai,– sakykim, narkotikų platinimas ir vartojimas, dirbtinio rojaus paieškos, sekso ir pornografijos turgus, nepilnamečių savivalė ir nusikaltimai, rasizmo siautėjimas, savižudystės,– slepia gilią ir siaubingą tuštumą, vertybių krizę, kuri neišvengiamai veda į moralinę suirutę. Kas geriau, jei ne Kristus, atidavęs už žmogų savo gyvybę, gali pasakyti, kur rasti tikrosios laimės kelią.

Šią vasarą, kaip ir kiekvienais metais, dešimtys tūkstančių jaunuolių priims Sutvirtinimo sakramentą. Prieš tai jie rūpestingai ruošiasi ir, atnaujindami Krikšto pažadus, ryžtasi gyventi pagal Kristaus Evangeliją. Tačiau jie visi girdės mūsų dienų klaidingus pranašus, kurie bandys įteigti, kad kelias su Kristumi yra nuobodus, senamadiškas ir jaunuoliui nepriimtinas, kad jaunam žmogui reikia tik pramogų, sekso ir alaus. Jeigu šis jaunimas turės išminties ir drąsos kasdien laikyti atvertas širdies duris Kristui, mes greitu laiku turėsime visiškai naują Lietuvą.

Svarbus klausimas: kaip pats palaimintasis Jonas Paulius II sugebėjo subrandinti savyje tokią dvasią ir tokį ryžtą, kad galėjo ilgus metus vaisingai tarnauti Bažnyčiai ir atnešti daug gerų vaisių? Į šį klausimą atsakė popiežius Benediktas XVI per beatifikacijos Mišių homiliją: Palaimintas tu, mylimas popiežiau Jonai Pauliau II, nes tikėjai! Iš tikrųjų, Jonas Paulius II buvo gilaus tikėjimo vyras. Šis tikėjimas nebuvo tradicinis ir paviršutinis. Toks tikėjimas subręsta jį maitinant kasdieniu bendravimu su Dievu, reguliaria išpažintimi ir nuolatiniu nusistatymu daryti tik gera ir nedaryti nieko, kam nepritartų sąžinė.

Jono Pauliaus II dvasiniame gyvenime buvo labai gilus pamaldumas Švč. Mergelei Marijai. Kardinolas Agostino Vallini jį apibūdino šitaip: Jo santykis su Dievo Motina buvo ypač gilus ir gyvas, išgyvenamas su vaiko, atsiduodančio į motinos glėbį, švelnumu, ir su riterio, visuomet pasirengusio vykdyti savo Valdovės paliepimus, drąsa: „Darykite viską, ką Sūnus jums lieps!" Dar būdamas vyskupas, savo atsidavimą Marijai išreiškė kaip „Totus Tuus“ („Visas Tavo“), stengdamasis žvelgti į pasaulį Dievo Motinos akimis.

 Arkivyskupas S. Tamkevičius

 

 

 

Ganytojo žodis

Per ADVENTĄ nutieskime VIEŠPAČIUI kelią į savo širdis. Apaštalas Paulius ragina: „Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!“ (Rom 13, 12). Tais šviesos ginklais saugokimės nuo viso, kas žmogų smukdo, pririša prie netvarkingų dalykų.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

iš Advento homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune