Arkivyskupo S. Tamkevičiaus pamokslas Šiluvoje (2011 05 13)
Paskelbta: 2011-05-13 11:06:11

 Švč. M. Marija Lietuvos istorijos vingiuose

Gegužės 13-oji mus nukelia į 1917-uosius metus, kai Švč. M. Marija pirmą kartą apsireiškė Fatimoje trims piemenėliams Pranukui, Jacintai ir Liucijai. Iš viso ji apsireiškė šešis kartus, kiekvieną kartą – mėnesio 13-tą dieną. Švč. M. Marija kvietė atgailauti už žmonių nuodėmes, kasdien kalbėti Rožinį, ypač melstis už Rusijos sugrįžimą prie Dievo. Apsireiškusioji net pažadėjo Rusijos atsivertimą, jei ši bus paaukota jos globai. Kaip įprasta panašiais atvejais, iš pradžių Bažnyčia buvo atsargi, bet pamažu Fatimos apsireiškimo žinia plito ir nešė pačius gražiausius tikėjimo vaisius, todėl buvo patvirtinta kaip patikima dangaus žinia.

Švč. M. Marijos apsireiškimai Fatimoje tapo kasmėnesinių švenčių 13-tą dieną Šiluvoje priežastis. Gūdžiais 1976-aisiais, buldozerinio ateizmo metais, kai tikėjimas Lietuvoje buvo visokeriopai varžomas, vienas Airijos teisininkas – Thomas O’Mahony, žinojęs apie mūsų vargus, sumanė kaip solidarumo ženklą padovanoti mums Fatimos Marijos statulėlę. Net šešerius metus Fatimos Marijos statulėlė keliavo į Lietuvą. Sovietinė valdžia ilgai neleido jos čia vežti. Per tą laiką ji apkeliavo daug Airijos ir Anglijos bažnyčių, kur žmonės meldėsi už mūsų laisvę. Anuomet mes pasaulyje turėjome labai daug nuoširdžių bičiulių.

Pagaliau 1982 metais vyskupui Juozui Žemaičiui MIC buvo leista Fatimos Švč. M. Marijos statulėlę parvežti į Lietuvą. Sovietinė valdžia leido ją laikyti tik Šiluvoje, mat bijojo, kad Lietuvoje neatsirastų dar viena vieta, į kurią trauktų piligrimai. Nuo tada kiekvieno mėnesio 13-oji diena pamažu tapo piligrimų diena Šiluvoje. Tuomet mes neturėjome vilties greitai tapti laisvi, bet praėjo vos aštuoneri metai ir galėjome dėkoti Dievui už stebuklą, kurio laukėme penkiasdešimt metų – Lietuva buvo paskelbta laisva ir nepriklausoma šalimi. Dabar Fatimos Marijos statulėlę pagarbiai laikome Apsireiškimo koplyčioje ant altoriaus – vietoje, kur mums buvo padovanotas Marijos apsireiškimas prieš 400 metų. Kai aplankysime Apsireiškimo koplyčią, nusilenkime Švč. M. Marijai ir padėkokime, kad ji mus globojo tuomet, kai dangų gaubė tamsūs priespaudos debesys.

1951 m. gegužės 13 d. Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas, gyvendamas toli nuo Lietuvos, Romoje drauge su vyskupais Vincentu Brizgiu, Vincentu Padolskiu ir Pranciškumi Petru Būčiu paaukojo Lietuvą Šv. M. Marijos globai. Pasiaukojimo akte rašoma: „Pasiaukojimo aktą mes atliekame Romoje, katalikybės centre. Jis atneš vaisių, jei mes visi – kenčiančioje tėvynėje ir išsklaidyti plačiajame pasaulyje – pilnai pasiaukosime Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai, jai pavesdami mūsų likimą ir ateitį, mūsų šeimas, parapijas, organizacijas ir visas mūsų įstaigas. Mes nuolat kartosime tą pasiaukojimo aktą ir kiekvieną kartą pasakysime savo dangiškajai Motinai, kad mes ją mylime, ją garbiname ir ja pasitikime. Metine Nekalčiausios Marijos Širdies, Lietuvos Karalienės, švente mes skelbiame gegužės mėn. 13 d., kurią visos lietuvių parapijos ir bendruomenės visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, kviečiamos kiek galint iškilmingiau atžymėti.“ Šiandien minime šio pasiaukojimo šešiasdešimties metų sukaktį ir džiaugiamės, kad ją minime laisvoje Lietuvoje.

Šių metų gegužės 13-osios šventė Šiluvos piligrimams ypač brangi, nes šio mėnesio pirmąją dieną Romoje palaimintuoju buvo paskelbtas popiežius Jonas Paulius II, didis Švč. M. Marijos mylėtojas. Popiežius savo meilę lietuviams išreiškė daugeliu matomų ženklų.

Tuojau po išrinkimo Jonas Paulius II pažadėjo kalbėti pasauliui apie mūsų vargus. Mums, gyvenusiems po geležine uždanga, anuomet tai buvo labai svarbu. 1987 metais, Lietuvai švenčiant savo Krikšto 600 metų jubiliejų, Jonas Paulius II padovanojo mums naują šventąjį – palaimintuoju paskelbė arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Dar po metų popiežius padovanojo Lietuvai kardinolą Vincentą Sladkevičių. Vos atgavus Nepriklausomybę Jonas Paulius II aplankė Lietuvą – Vilnių, Kauną, Kryžių kalną ir Šiluvą. Kaip nuolankus piligrimas Apsireiškimo koplyčioje jis pabučiavo akmenį, primenantį Marijos apsireiškimą Šiluvoje, ir meldėsi už Lietuvą.

Šiose Mišiose melskimės palaimintojo Jono Pauliais II žodžiais: „Taikos Karaliene, gerbiama Šiluvos Šventovėje, šioje žaliuojančių laukų apsuptoje šventovėje Tu išklausai lietuvių prašymus ir surenki jų viltis. Duok jiems užsidegimo ir drąsos nugalėti materialinius ir moralinius sunkumus; padaryk vaisingus jų rankų ir proto darbus; apsaugok šeimų židinių džiaugsmą, visuomeninio gyvenimo vienybę, palaikyk ateities labui darbuotis pasiryžusią viltį. Ypatingai Tau pavedu jaunimą: Kristuje jie teatranda savo gyvenimo prasmę ir išsaugo budrią viltį. Tau pavedu Vyskupus, Kunigus, Dievui pasišventusius žmones ir visus krikščionis. Išprašyk kiekvienam malonės ištvermingai ir kilniadvasiškai tarnauti Dievo Karalystei, tarp savo brolių tapti naujosios evangelizacijos raugu. Marija, visų lietuvių Motina, šios Tavęs besišaukiančios ir Tave mylinčios Tautos „Žvaigžde“, melski už mus!“

Arkivyskupas S. Tamkevičius

2011 m. gegužės 13 d. homilija Šiluvoje

 

Ganytojo žodis

Per ADVENTĄ nutieskime VIEŠPAČIUI kelią į savo širdis. Apaštalas Paulius ragina: „Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!“ (Rom 13, 12). Tais šviesos ginklais saugokimės nuo viso, kas žmogų smukdo, pririša prie netvarkingų dalykų.

 Vyskupo Algirdo Jurevičiaus herbas+ Algirdas JUREVIČIUS

iš Advento homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune