Arkivyskupo S. Tamkevičiaus žodis abiturientams Paskutinio skambučio proga
Paskelbta: 2011-05-27 15:01:58

 Kelias, tiesa ir gyvenimas

Būna labai gražių akimirkų, kurios išlieka atmintyje visą gyvenimą. Viena iš tų akimirkų yra brandos atestato gavimas ir naujo gyvenimo viltys. Džiaugsmas ir viltis yra tos šviesios emocijos, be kurių mūsų gyvenimas neturėtų kokybės ženklo.

Ko reikia, kad mūsų gyvenime niekada netrūktų tikro džiaugsmo ir tikros vilties, be kurios jis taptų tik vargingu buvimu šioje žemėje?

Pirmasis ir svarbiausias pamatas, kurio žmogui reikia, – tai tiesa. Neturėti aiškios tiesos – tarsi keliauti naktį be žiburio. Turėti melagingą tiesą reikštų rizikuoti būti net nebe žmogumi, bet nusikaltėliu. Stalinas savo tiesa laikė šviesų komunistinį rytojų. Dėl šios tiesos milijonai žmonių buvo sunaikinti, kiti pasmerkti didžiausiai kančiai. Tarp tokių buvo ir šimtai tūkstančių lietuvių. Hitlerio tiesa buvo grynakraujė arijų rasė. Šios tiesos kaina – žydų holokaustas. 

Šiandien jūs dažnai girdėsite sakant, kad nėra pastovios tiesos, o tik tai, ką žmonės laiko tiesa, – yra tik reliatyvi tiesa. Tai pasimetusių žmonių filosofija. Tai užprogramuotos klaidos, dėl kurių kenčia pavieniai žmonės ir visuomenė. Nėra nieko pavojingesnio, kaip susitarimas ką nors laikyti tiesa. Tokio susitarimo pavyzdys galėtų būti nelaikymas žmogumi dar negimusio vaikelio, kuris motinos įsčiose jau turi visa, kaip ir gimęs kūdikis.

Tai kas yra tiesa? Kristus apie save pasakė: „Aš esu Tiesa.“ Jis teigė, kad atėjo nuo Tėvo ir eina pas Tėvą. Ir nori tenai mus nusivesti. „Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (jn 14, 6), – kalbėjo Kristus. Kristaus tiesos besilaikantieji nuveikdavo didžiausius darbus žmonijai. Tik prisiminkime palaimintuosius – Kalkutos motiną Teresę ar Joną Paulių II.

Antroji pamatinė vertybė yra meilė. Žmogus negali gyventi be meilės. Tačiau ieškodamas tikros meilės, jis ne kartą išvaikščioja daug klaidos kelių. Meilė nėra seksualinės aistros patenkinimas, bet gyvenimas dėl kito, savęs dovanojimas kitam. Savanaudis niekuomet nepajėgs tikrai mylėti, nes jis ieško tik savęs. Dėl to Kristus paliko meilės įsakymą. „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 34–35). Svarbu laiku, jaunystės pavasarį, susiorientuoti, kas yra tikroji meilė.

Trečiasis būtinas dalykas žmogaus gyvenime – viltis. Gyvenimas be vilties – tai varginga nepagydomo ligonio egzistencija. Ligonio, kuris skaičiuoja paskutines dienas šioje žemėje. Žmonės dažnai bando remtis kitais žmonėmis ir dažnai nusivilia. Tikrai didelė laimė, jei sutinkame kilnių ir nesavanaudiškų žmonių, kurie yra pasiruošę mums padėti. Mūsų, tikinčiųjų į Kristų, didžioji atrama yra Dievas. „Tavimi, Viešpatie, pasitikėjau ir neapsivilsiu per amžius“, – sako psalmininkas.

Tiesa, meilė ir viltis yra kelias, kuriuo  galime saugiai eiti per gyvenimą. Kristaus tiesą mes randame Evangelijoje. Reikia tik į ją gilintis, suprasti ir paversti savo gyvenimo tikrove. Kristus nieko nereikalavo iš žmogaus, kas būtų nenaudinga jo laimei. Šventajame Rašte randame visa, ko reikia mūsų žemiškoje kelionėje. Taip, kai kurie reikalavimai nėra lengvi, tačiau įvykdomi. Kiek prakaito išlieja mūsų krepšininkai nesuskaičiuojamose treniruotėse. O ką už tai gauna? Žmonių aplodismentus, medalius, premijas. Bet juk visa tai yra niekai, palyginti su tuo, ką žada Kristus. Jis žada duoti gyvenimo pilnatvę – amžinąjį gyvenimą mus mylinčio dangaus Tėvo artumoje. Žada apdovanoti amžina meile, kurios niekas neatims.

Kad būtų lengviau eiti Kristaus keliu, ištikimiau laikytis jo duotos Tiesos, kad garantuotai pasiektume žadamą Gyvenimą, jis pažadėjo atsiųsti Globėją, Tiesos Dvasią, kurios pasaulis nepažįsta. Kristus kalbėjo: „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jn 14, 26). Labai norėčiau palinkėti kiekvienam iš jūsų būti gerais Šventosios Dvasios mokiniais. Ji kalbės ne tiesiogiai, į ausį, bet daugelio gerų žmonių – tėvų, mokytojų, kunigų ir kt. – lūpomis. Ji kalbės per gyvenimo įvykius, tik reikia būti atidiems Jos balsui.

Arkivyskupas S. Tamkevičius
 

Ganytojo žodis

Mergelės Marijos kvietimas Šiluvoje garbinti Sūnų aktualiai skamba ir šiandien. Turime dovanoti laiką, pastangas, kitaip tariant, „arti“ dėl Jėzaus reikalų, kad pasaulis keistųsi į „geresnę savo versiją“, kad Dievas būtų mūsų pačių gyvenimo centras. Tik tuomet ateina Dievo dovanota tikroji ramybė.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune