Ekumeninės pamaldos Kaune, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje (2017 01 20)
Paskelbta: 2017-01-20 19:34:42

Sausio 20 d. popietę kelių krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių dvasininkai bei jų nariai susirinko į Ekumenines pamaldas Kaune, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje.

Pamaldos vyko pagal Vokietijos krikščioniškų Bažnyčių Dievo žodžio šventimui parengtus tekstus 2017 m. maldos už krikščionių  vienybę savaitei, kurios tema „Kristaus meilė skatina mus susitaikinti“ (plg. 2 Kor 5, 14–20).

Brolių ortodoksų bendruomenės giesmė lydėjo prie altoriaus su nešama Evangelijų knyga atėjusią dvasininkų procesiją. Bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius sveikino atvykusias bendruomenes ir jų ganytojus: ortodoksų Kauno Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios dekaną kleboną t. Nikolajų Murašovą, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios kun. Saulių Juozaitį, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kun. Remigijų Matulaitį, Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ Kauno bažnyčios pastorių Gabrielių Lukošių. Pamaldose patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai.

Kun. K. Rugevičius įžangos žodyje kvietė Šventosios Dvasios vienybėje kartu melstis kaip Kristaus mokiniams ir iš Kristaus meilės būti krikščionių susitaikinimo tarnais.

Po įžangos maldos Vokietijos krikščionių paraginimu (jie priminė Berlyno sienos griūtį 1989 m. ir tai, jog viltis visada yra, nors susiskaldymas atrodytų neįveikiamas) šiose pamaldose prašyta Viešpaties išgydymo iš nuodėmių, jas įvardijant, išpažįstant ir simboliniu veiksmu – nešant akmenis į altoriaus papėdę. Susirinkusi bendruomenė prašė Viešpatį atleidimo už tuos akmenis – nuodėmes, kurios stato sienas tarp žmonių. Tai meilės stygius, neapykanta, nepagarba, neteisingi kaltinimai, diskriminacija, persekiojimai, susvetimėjimai, susiskaldymai, puikybė ir kita. „Dievas – tai meilė“ – sulig šiais giesmės žodžiais akmenys buvo sudėti kryžiaus forma, simboliniu veiksmu prašant perkeisti ir pačias kiečiausias, dažnai akmeniu virstančias širdis. 

Vėliau išklausius Dievo žodį, homiliją pasakė evangelikų liuteronų kunigas S. Juozaitis. Dvasininkas atkreipė dėmesį, jog ši ekumeninė malda, Dievo žodžio ir padėkos bendrystė vyksta seniausioje Kauno m. bažnyčioje, o broliai liuteronai netoliese turėjo savo parapijos namus. Pasak kun. S. Juozaičio, ekumeninė kelionė yra grįžimas prie šaltinio („Ad Fontes“) – Jėzaus Kristaus. Jo kvietimas vienytis yra ne ateičiai, o dabarčiai. Širdžių atsivertimas, malda veda į nuskaistinimą, kad Bažnyčia pajėgtų nešti pasauliui Gerąją naujieną apie išganymą.

Žodį taręs t. N. Murašovas padėkojo už pakvietimą į šias pamaldas ir atkreipė dėmesį, jog žmonės tūkstančius metų kuria savo gyvenimą, kuris būna pasmerktas griūti, jei tik remiasi savo planais, viltimis. Tai lyg statyti namą ant smėlio. Žmogaus gyvenimas turi remtis Kristaus ir tikėjimo pamatu. Dievas kiekvieno klausia, ne ką jis padarė, o ką daro šiandien. Krikščionių ginklai prieš blogį yra malda ir artimo, netgi priešo, meilė. Būtent tai krikščionis daro Kristaus mokiniais.

Pamaldų dalyviams drauge išpažinus tikėjimą, drauge sukalbėta ir Jėzaus išmokyta malda „Tėvų mūsų“. Tuomet nuo Velykų žvakės uždegtos žvakelės pasklido bažnyčioje, žmonių rankose, kaip Kristaus šviesa. Pamaldos užbaigtos siuntimu nešti šią Kristaus šviesą, kurios laukia pasaulis, į tamsiausias jo vietas, ten, kur vyrauja kova, susiskaldymai.

Aukos pamaldose buvo skiriamos Lietuvos Biblijos draugijai paremti.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune