Diskusijų vakare miesto kavinėje – apie baltiškumą ir krikščionybę (2017 03 09)
Paskelbta: 2017-03-13 08:22:38

Nuotraukos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės

Kovo 9 d. Kauno „Daugirdo“ kavinėje vyko diskusijų vakaras tema „Kultūrų konfrontacija: krikščionybė ir baltiškumas“. Šis vakaras – tai ciklo „Kunigai kavinėse“ renginys, kurį organizavo arkivyskupijos kurija.

Su kauniečiais kavinėje susitiko bei diskutavo, atsakė į gausius susidomėjusių vakaro dalyvių klausimus sunkiojo metalo grupės „Thundertale“ (lietuviškai – „Perkūno sakmė“) vokalistai ir muzikantai Laurynas Baškys ir Jonas Chockevičius bei svečias iš Šiluvos – parapijos klebonas kun. Erastas Murauskas.

Ganėtinai karštų diskusijų vakare, kurį vedė arkivyskupijos atstovas spaudai, žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas ir kuriame aktyviai reiškėsi ir kavinės lankytojai, svarstyti nelengvi klausimai: ar krikščionims negali būti „savos“ baltiškosios tradicijos, ar egzistuoja kultūrinė konfrontacija tarp baltiškumo ir krikščionybės, galiausiai – kokie yra esminiai krikščionybės ir baltiškojo tikėjimo skirtumai?

„Visa, kas lietuviška, man „rezonuoja“, viskas yra įaugę į kraują“, – sakė apie lietuviškąją kultūrą kun. Erastas Murauskas, ir toji kultūra, kaip pats pabrėžė, mokslininkų duomenimis, persiduoda per 40 kartų. Kultūra turi padėti augti, brandinti žmogų. Tačiau šiek tiek kitaip yra kalbant apie religiją. Religija paliečia proto, jausmų, valios sritis, ji padeda žmogui būti teisingame santykyje su savim ir kitais ir su Dievu.

Jaunųjų diskusijų dalyvių Lauryno ir Jono mintimi, prasmingiau kalbėti ne apie religijų, kultūrų priešpriešą, bet kokią prasmę religija apskritai turi žmogaus gyvenime. Ką reiškia būti tikinčiu šiandien? Jų manymu, kai nykstame kaip tauta, abiejų tikėjimų, abiejų pasaulėžiūrų žmonės pasisako už tas pačias bendražmogiškas vertybes, pavyzdžiui, ypač gina šeimos vertybes. 

Kun. Erastui teko nelengva užduotis vėliau atremti oponentų ir kitų vakaro dalyvių mintis apie krikščionybę kaip miesto religiją, o baltiškąją – kaip gamtos, apie krikščionybę kaip tautinę religiją, apie neigiamą pagonio sampratą krikščioniškuoju požiūriu.

Pasak kun. Erasto, krikščionybė nėra tautinė, ji kyla iš Jėzaus Kristaus Asmens, kuris kvietė: „Ateikite pas mane visi“, o pagonis Biblijoje nėra neigiama sąvoka; Dykumų tėvai, pvz., traukėsi į gamtą norėdami priartėti prie Dievo, o miestų kūrimosi pradžia istorijoje laikomi vienuolijų įsikūrimai. Kritikuojantiems baimę keliančius dešimt Dievo įsakymų, kunigas minėjo Jėzaus palaiminimus, kuriais vadovaujasi jo mokiniai.

Atsakydamas apie esminį krikščionybės ir baltiškojo tikėjimo skirtumą, kun. Erastas kavinėje tvirtai skelbė esminę krikščionybės žinią, kurios galbūt atėjusieji dar nebuvo išgirdę, – mes, krikščionys, tikime į vieną Triasmenį Dievą. Dievo Sūnus Jėzus Kristus atėjo į žmonių tarpą su išgelbėjimo žinia. Pagonybėje žmogus gelbstisi pats, savo jėgomis.

Tai patvirtino ir patys kai kurie vakaro dalyviai, minėję, jog jiems, pvz., nereikia kunigų tarpininkavimo. Ginčai virė ir dėl dvasinių praktikų. Kun. Erasto oponentai Laurynas ir Jonas čia dalijosi savo dvasiniais ieškojimais, kurie susiję su meditacija, muzika. Kita vertus, jie uždavė ir itin įsiklausymo vertą klausimą: o ką gi veikia krikščionys visą savaitę tarp privalomų sekmadienio Mišių?

„Krikščionims yra tik bloga ir gera“, – sakė oponentai, tačiau kun. Erastas čia be išlygų teigė: piktoji dvasia – tai realiai veikianti dvasinė tikrovė.

„Svarbiausia – esam žmonės, galim bendrauti, ieškoti sąsajų“, – draugišku tonu, kaip ir visą vakarą, kalbėjo jaunieji „Thundertale“ atlikėjai, o Darius Chmieliauskas, apibendrindamas diskusiją, pastebėjo, jog ne vieni kitiems esame priešai. Bendras priešas šiandien yra prigimtinių žmogaus vertybių paneigimas įstatymais ir pan. Kita vertus, apgailestavo, jog jo tikėjimas – krikščionybė, jos gelbstinti žinia, daugeliui vis dėlto yra per mažai pažįstama.

Kovo 11-osios išvakarėse vakaras užbaigtas Dariaus pasiūlyta sudainuoti lietuviška daina. „Lek gervelė“ ir užbaigė oficialų vakaro laiką, tačiau kavinėje dar beveik dvi valandas tęsėsi karštos neformalios diskusijos.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune