Seminaras bažnyčių puošėjams apie prakartėlių įrengimą (2017 10 26)
Paskelbta: 2017-10-26 16:51:40

Nuotraukos – arkivyskupijos sielovados komandos

Spalio 26 d. arkivyskupijos kurijoje vyko antrasis seminaras parapijų floristams ir dekoruotojams. Jį tema „Prakartėlių įrengimas, teorija ir praktika“ vedė br. Karlas Bertagninas OFM. Italas brolis pranciškonas K. Bertagninas prieš 16 metų pirmąkart atvyko į Lietuvą ir pradėjo vesti kasmetines ikonografijos stovyklas Pakutuvėnuose. Seminare dalyvavo 20 bažnyčių puošėjų, floristų iš Šiluvos, Jonavos, Jurbarko, Kauno miesto parapijų. Tai jau paskutinis jiems skirtas seminaras šiais metais, o lapkričio 10–12 dieną dar vyks rekolekcijos.

Šiame seminare pristatyta prakartėlių atsiradimo istorija, siekianti XIII amžių, pagrindinės tradicijos remiantis Šventojo Rašto ištraukomis. Buvo aptarta ir Advento vainiko tema. Advento vainikų tradicija atsirado XIX amžiuje. 

Prakartėlė – ne vien meno kūrinys, bet visų pirma kulto objektas, todėl ji kuriama ir statoma pagal tam tikras taisykles, kurių dera paisyti, tam tikru laiku ir tam tikra tvarka. Simboliai turi būti prasmingi ir kalbėti žiūrovui / maldininkui. Prakartėlė visų pirma – paraliturginis objektas, prie kurio dera melstis, kontempliuoti. Maža to, prakartėlės statymas / kūrimas yra bendruomeninio pobūdžio. Tai bendruomeninis darbas ir darbas, skirtas Bažnyčios bendruomenei. Tai taip pat yra ir evangelizacijos priemonė.

Karlas apžvelgė istorinę raidą – nuo pirmųjų Kristaus gimimo scenų vaizdavimo freskose iki to, ką dabar laikome prakartėle. Pirmoje seminaro dalyje buvo žvelgiama į prakartėlės ištakas Evangelijose bei Bažnyčios tradicijoje, paskui į jos vaizdavimą mene. Karlas paneigė stereotipinį mitą, jog prakartėlės pradininkas – šv. Pranciškus. Pranciškus, norėdamas gyvai kontempliuoti Jėzaus Įsikūnijimo slėpinį, sumanė inscenizuoti Jėzaus gimimo sceną, panaudodamas tam tikrus misterijų elementus bei simbolius. Misterijos jau tuo metu buvo uždraustos bažnyčiose, tad Pranciškaus prakartėlė buvo oloje, ne bažnyčioje. Ir vietoj ėdžių buvo altorius, ant kurio jis buvo gavęs popiežiaus leidimą aukoti šv. Mišias. Nuo šv. Pranciškaus labiau imta žvelgti į Jėzaus žmogiškumą (iki tol gimimo vaizdavime labiau buvo pabrėžiama didybės tema).

Seminare buvo apžvelgtos trys pagrindinės prakartėlės mokyklos, kurios pabrėžia tris skirtingus akcentus: tai simbolinė, labiau minimalistinė, atkreipianti dėmesį į Emanuelio, Dievo su mumis, akcentą (pgl Mt); antra, neapolietiška, pabrėžianti ŠIANDIEN (pgl Lk), t. y. kad Dievas įsikūnija į žmogaus kasdienybę (tai mokykla, kurios prakartėlės – tai ištisi miestai ir daug veiksmo); trečia – pabrėžianti ŠVIESOS temą (plg. Jn) – čia vyrauja daugiau stilizuotos, mąstyti verčiančios išraiškos.

Brolis pranciškonas Karlas Bertagninas taip pat pateikė daugybę iliustracijų, praktinių idėjų bei patarimų, kaip statyti prakartėles. Diskusijose buvo aptarta ir adventinio vainiko – protestantiškas ištakas turinčio paraliturginio elemento – tema. Svarbu, kad puošyba bažnyčiose  būtų graži, prasminga ir vestų į maldą ir Dievo (o ne į menininko ar jo darbo) garbinimą.

Parengta pagal ses. Agnietės Ivaškevičiūtės OSB informaciją

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune