Atsinaujinimo diena „Tėvo širdis“ Kaune (2018 01 28)
Paskelbta: 2018-01-30 11:11:28

Nuotraukos – Irutės Jaruševičiūtės

Sausio 28-osios sekmadienį Kaune katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ vėl pakvietė į Atsinaujinimo dieną, šįkart skirdami ją krikščionių vienybei. „Tėvo širdis“ – taip pavadintas charizminio atsinaujinimo renginys tarsi pratęsė Maldos už krikščionių vienybę savaitę ir atliepė jos mintį: būdami skirtingų tradicijų krikščionys esame to paties dangaus Tėvo vaikai.

Renginys, kaip įprasta, vyko VDU Didžiojoje salėje ir sutraukė dalyvių iš įvairių Lietuvos vietų. Po dienos susitikimų, vakarėjant, jie gausiai ir džiaugsmingai šventė ganytojų vadovaujamą sekmadienio Eucharistiją.

Atsinaujinimo dienoje sulaukta ypatingų svečių ir pasidalijimų – dalyvavo tarptautinės krikščioniškos Sutaikinimo bendruomenės (Šveicarija) įkūrėjai ir vadovai. Ši bendruomenė per savo misijas, edukacinius, humanitarinius projektus kviečia į taiką ir Dievo meilę Europoje, Artimuosiuose Rytuose (Izraelyje, Libane Egipte).

Atsinaujinimo dieną šlovinimo valanda pradėję ir netrukus visus į šią maldą įtraukę „Gyvieji akmenys“ vėliau pristatė svečius, o bendruomenės įkūrėją Marcelį Rebiai pakvietė vesti konferencijų. 

Trokštu pažinti Tėvo širdį – ko Jis trokšta dėl manęs

Pradėdamas konferenciją svečias sakė asmeniškai patyręs Tėvo meilę per privilegiją būti tėvu: jis turi 4 savus ir 7 įvaikintus vaikus, be to, 7 anūkus. „Tai tik Dievo malonė ir Dievo meilės tikrumo įrodymas. Visa, kas vyko mano gyvenime, tą patį Dievas gali duoti ir jums. Ir nesvarbu, koks sulaužytas yra tas gyvenimas“, – sakė Marcelis, papasakodamas apie savo vaikystę. Augo gatvėje, iki 12 metų nepatyręs namų šilumos, išmoko nepasitikėti, neapkęsti. Tačiau išsiugdė gebėjimą išgyventi – našlaičiai visada kaunasi už savo gyvenimą.

„Dievas matė mane visame mano varganume ir žinojo, kad vieną dieną pakeis mano gyvenimą“, – tikino svečias. Remdamasis Šventuoju Raštu, nesyk jį cituodamas, jis kalbėjo apie Dievo meilę, prasidėjusią dar prieš sukuriant pasaulį. Dievas mus išsirinko, kad per Jėzų taptume Jo mylimais vaikais, pasidalytume Jo meile, gailestingumu. Dievas dalijasi pačia savo gyvybe, nieko iš mūsų neatimdamas.

Tačiau, jei sąžiningai atsakytume, koks yra mūsų gyvenimas? Svečias atkreipė dėmesį, jog tikrovėje daug skausmo, kartėlio, nusiminimo, nepasitikėjimo, kovos už būvį. Ar tokio gyvenimo Dievas mums trokšta? Kodėl mūsų meilės istorija su Dievu tokia dramatiška, o gyvenimas chaotiškas?

„Mes visi nuklydome kaip avys, kiekvienas savo keliu“, – pranašo Izaijo (plg. 53) žodžiais atsakė misionierius. Nusisukę nuo Dievo, atsiduriame tamsoje ir mirtyje, nes tik Jis yra šviesa ir gyvybė. Kito kelio nėra. Piktasis sėja abejones Dievo „motyvais“ mūsų atžvilgiu. Žiūrėdami į savo gyvenimo netvarką, pradedame abejoti Dievo gerumu, gailestingumu. Kai piktojo klausome labiau nei Dievo, neturėtume stebėtis, kad mūsų gyvenimas tampa sudaužytas.

„Buvo tik vienas būdas mums susigrąžinti prie Dievo širdies – prisiimant tą bausmę, kurią buvome pelnę (plg. Iz 53, „bausmė ant jo krito mūsų išganymui“)“, – sakė Marcelis Rebiai, kalbėdamas apie Jėzų kaip Tėvo širdies apreiškimą; kaip įsikūnijusią Dievo meilę; kaip kelią, tiesą ir gyvenimą – per Jėzų.

„Truputį žinau Lietuvos istoriją, ji buvo sunki. Mūsų praeitis ir netgi dabartis Dievui nėra problema. Tie, kurie tiki į Jėzų, atgimsta iš Dvasios“, – kalbėjo Marcelis, pabrėždamas, jog istorinės aplinkybės nėra tokios svarbios. Esame Dievo išrinkti, turime naują tapatybę, ir Jis turi mums ateitį. Per Jėzų atveria į ją duris, laukia, kad atiduotume Jam savo širdis, kad Jis galėtų jas išgydyti ir paruošti priimti visa, kas mūsų laukia.

Dievas gali perkeisti mano širdį – kad įgyčiau Tėvo širdį dėl kitų

„Dievas nori žvelgti į mus ir matyti savo Sūnaus prigimtį. Žmonės, žvelgiantys į Jūsų gyvenimą, ar jie tai mato? Ar mato žmogų, kuris yra viltis ir jam? Ar mato moterį, atleidžiančią tiems, kurie ją nuvylė, įskaudino? Ar mato, kad esate taikos, ramybės vyras?“ – klausė svečias Marcelis Rebiai antrojoje konferencijoje.

Pasak svečio, esame pašaukti būti Jėzaus pasiuntiniais. Dievo meilė negali sklisti per mūsų širdį, jei ji pilna neapykantos, pykčio, kaltinimų, skausmo. Dievas parodo visus suirusius mūsų gyvenimo santykius ir kviečia: pradėk nuo atleidimo. Jis nori, kad būtume Jo paveikslas. Jis žvelgia toliau nei žmonės.

Jėzus turi šiems vaikams ateitį

Tarp šių konferencijų parodyti filmai ir liudijimai leido daugiau sužinoti apie Sutaikinimo bendruomenės misijas Izraelyje ir Libane, kurias pristatė Efraimas Rebiai, dabartinis bendruomenės vadovas, – 70 jos narių dirba skirtingose šalyse.

Libane yra 2 mln. pabėgėlių iš Sirijos ir 4 mln. libaniečių. Daugelis pabėgėlių yra patyrę užkariautojų smurtą, prievartą. Jų gyvenimai labai sulaužyti. Jie visi musulmonai. Su Gerąja naujiena misionieriai vyksta į pabėgėlių stovyklas, pas žmones, kuriems reikia medicinos pagalbos ir draugų. 70 proc. jų yra vaikai, viską praradę ir neturintys ateities. Pasak Efraimo, Jėzus šiems vaikams turi ateitį. Jie turi teisę žinoti, kad, dauguma praradę tėvus, turi Tėvą danguje.

Misionieriai darbuojasi ir Jeruzalėje, trokšdami, kad žmonės atsigręžtų į Jėzų, ir šis miestas, tapęs neapykantos, nepasitikėjimo vieta tarp žydų ir musulmonų, taptų palaiminimų miestu.

 

Kad taptume broliais ir seserimis, visais požiūriais primenančiais Jėzų

Po pietų svečiai vedė darbo grupes. Apie „Šeimos gyvenimą Dievo plane“ dalijęsi Marcelis ir Regula Rebiai sakė, jog Dievas duoda išminties suprasti savo vyrą / žmoną. Šeimoje vyras ir žmona turi savo vietą ir uždavinius. Vaikai jaučiasi saugūs, kai mato, jog tėvai darniai išgyvena savo santykius. Džiaugsmas ir pasitikėjimas kuria idealią erdvę vaikui augti. Dievas nori tapti Tėvu ir Motina neturintiems tėvų ar mamų. Vienišų mamų atveju Dievas apsiima tėvo vaidmenį: ji turėtų atsisukti į Dievą tarsi savo vyrą prašydama patarimo, daug melstis, stiprinti savo vaikus ir vesti prie Dievo.

„Radikali mokinystė. Kas tai?“ – šia tema kalbėjęs Efraimas Rebiai atkreipė dėmesį, jog Jėzus atėjo į šį pasaulį ne tapti didingas, bet atiduoti savo gyvybės. Turime tapti broliais ir seserimis, visais požiūriais primenančiais Jėzų. Mokinystė yra kelias, kuriuo einame kartu su Jėzumi. 

Tema „Kodėl aš apsisprendžiau už Jėzų“ su jaunimu dalijęsis Angelo Gubler ypač kvietė skaityti Šventąjį Raštą – išminties ir gyvenimo šaltinį.

Jėzaus galia stipresnė už priešiškumus ir susiskaldymus

Užbaigiant Atsinaujinimo dieną Eucharistijos  liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, kun. Nerijus Pipiras, kun. Kęstutis Rugevičius, kun. Donatas Grigalius, kun. Algis Vaickūnas, patarnavo diakonai Benas Ulevičius ir Audrius Jesinskas, Parengiamojo kurso seminaristai.

Homiliją sakęs arkivysk. L. Virbalas atkreipė dėmesį į Dievo žodį apie demono išvarymą. Morkaus evangelija sako, jog Jėzus atėjo su galia, daug didesne, nei gali piktasis. Įdomi šiuo atžvilgiu yra šv. Prokopijaus (Bohemijos Čekijoje globėjo) ikonografija: jis kartais vaizduojamas kaip artojas, pasikinkęs velnią.

Jėzus savo galia veikia ir mumyse – pasak ganytojo, ir tada, kai pasitikime, išlaikome viltį, ir tada, kai nupuolame, jaučiamės silpni. Mes neretai jaučiamės silpni, bijodami būti išjuokti dėl savo tikėjimo, matydami tiek priešiškumo tarp žmonių. Norime, bet dar nepasiekėme vienybės tarp krikščionių, tarp tautų, tarp grupių. Krikščionis, kuris tiki Jėzaus galia, žino, kad ji stipresnė už susiskaldymus, priešiškumą, todėl išsaugo viltį. Šios vilties šaltinis, kaip mini ir popiežius Benediktas XVI enciklikoje „Spe salvi“, yra Dievas, kuris „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16).

„Tegul išlieka pasitikėjimas Jėzaus galia, kuri yra stipresnė už bet kokias regimas ir neregimas galybes. Antra, su Jėzumi priartėkime, pažinkime, pakluskime, prisiglauskime prie mylinčios Tėvo širdies, iš kurios ateina mūsų išgelbėjimas“, – sakė homiliją užbaigdamas arkivyskupas.

Kitą Atsinaujinimo dieną planuojama surengti balandžio 22 d.

Marcelio Rebiai konferencija.  Filmavo Laisvis Karvelis, Alvydas Rakauskas, Dalius Ramanauskas.

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune