Gruodžio 1–2 d. Vepriuose (Ukmergės r.) vyko rekolekcijos dekanatų šeimos centrų savanoriams ir jų šeimoms. Šeštadienio rytą po trumpo susipažinimo ir lūkesčių išsakymo dalyviai klausėsi konferencijų, kurias vedė doc. dr. Nijolė Liobikienė.
Konferenciją tema „Mūsų gyvenimo motyvai ir prioritetai“ lektorė pradėjo metaforine pasaka, kuria atskleidė visų mūsų didžiausią troškimą – mylėti ir būti mylimiems. Žmogus pats vienas negali išgyventi – jis yra socialinė būtybė. Todėl turime mokytis būti su kitais. N. Liobikienė kvietė susirinkusius atsakyti į klausimus: koks yra mano gyvenimo tikslas? kodėl užsiimu viena ar kita veikla? koks tos veiklos motyvas? „Kad įvykdyčiau Dievo valią, turiu klausti, kokia ji. Ne nuo daug veiklos priklauso mūsų rezultatai. Dievas apie juos nepaklaus – jis paklaus ar mėginau“, – tokiomis įžvalgomis dalijosi konferencijos vedėja. Antroje dalyje, nagrinėdama temą „Ribos ir bendravimo ypatumai“, ji pabrėžė, kad Dievas yra santykyje – todėl kontaktas su sutuoktiniu yra vienas svarbiausių dalykų.
Po pietų savanoriai keliavo Kryžiaus keliu Veprių Kalvarijose. Nors dėl žvarbaus vėjo ir šalčio nepavyko aplankyti visų Kryžiaus kelio stočių, maldos bendrystę padėjo išgyventi kartu kalbamas Gailestingumo vainikėlis ir giesmės. Vėliau ši bendrystė tęsėsi su vaikais kuriant kalėdinius žibintus ir paveikslėlius. Vakare rekolekcijų dalyviai turėjo galimybę atlikti išpažintį, o pokalbis prie bendro stalo kartu su kunigu Valdu Šidlausku užsitęsė iki vėlumos.
Sekmadienis prasidėjo šv. Mišiomis Veprių bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo Veprių ir Deltuvos parapijų klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas, koncelebravo kunigas redemptoristas Rastislavas Dluhý (Slovakija). Vėliau kunigas Rastislavas pakvietė rekolekcijų dalyvius pamąstyti, ką mums reiškia ir kaip išgyvename adventą. Jis pasidalijo savo asmenine istorija, patirtais išgyvenimais ir Šventosios Dvasios veikimo patirtimi.
„Pradžioje buvo žodis, Jėzus per Mariją atėjo kaip žodis, Jėzus gydė per žodį. Jėzaus žodyje yra galia. Ar mes esame atviri jo žodžiui? Advento laikotarpiu turime parengti savo širdis, pagalvoti, kokia gyvenimo sritis yra reikalinga išganymo. Ar leisiuosi, kad Kristus mane perkeistų? O gal geriau garbinsiu iš tolo, t. y. imsiuosi dvasinės kontracepcijos“? – atsakyti kvietė rekolekcijų vedėjas. Po pertraukos kunigas Rastislavas dalijosi įžvalgomis apie popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį į popiežiaus pasakytas mintis, kad Lietuvos istorija yra brandi, ir galime būti pavyzdys Europai. Kas gyva, turi turėti šaknis, augti ir duoti vaisių. Kai popiežius kalba apie meilę, jis kalba apie bendruomenę. Krikščioniškas gyvenimas be bendruomenės yra neįmanomas.
Šios rekolekcijos leido nors trumpam pajusti priklausymo bendruomenei jausmą: kartu melstis, giedoti, valgyti ir dalytis savo gyvenimu. Rekolekcijas parėmė Vokietijos katalikų akcija Renovabis.
Keletas dalyvių atsiliepimų:
Labai puikūs lektoriai ir liudijimai. Netikėta ir labai šauni edukacija šeštadienio vakare. Gavau puikių minčių tolesniems apmąstymams. Šiltas bendravimas su kitomis šeimomis.
Man labiausiai patiko bendrumo jausmas su kitais savanoriais – esame tarsi maža bendruomenė. Patiko Kryžiaus kelias ir bendra malda.
Visos paskaitos buvo nuostabios – aktualios, suprantamos, artimos, paliečiančios, įkvepiančios. Pasitikrinau, kokiame taške esu savo tikėjimo kelionėje. Ačiū už galimybę atlikti ramią, neskubotą išpažintį. Labai šilta, jautri bendruomenė, skanus maistas. Graži vieta - įkvepianti, raminanti. Šios rekolekcijos – graži advento pradžia.
Pokalbiai prie bendro stalo ir kunigo dalyvavimas buvo super. Kryžiaus kelias liko neišnaudotas, buvo šiek tiek chaotiškas, bet tai ne žiemos iššūkiui.
Kauno arkivyskupijos Šeimos centro informacija
