Gyvoji šeimų piligrimystė su Santuokos pažadų atnaujinimu Šiluvoje (2020 06 20)
Paskelbta: 2020-06-25 12:30:17

Birželio 20 d. beveik šimtas piligrimų, lydimų arkivyskupijos Šeimos centro, Jono Pauliaus II piligrimų centro ir kunigo redemptoristo t. Rastislavo Dluhý, susirinko Šiluvoje tęsti gyvosios šeimų piligrimystės ir dar kartą paminėti šv. Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių.

Uždegusios žvakutes Šviesos koplytėlėje, šeimos išvyko į Tytuvėnus, kur susipažino su Tytuvėnų bernardinų vienuolynu ir Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia, stabtelėjo Kristaus laiptų koplyčioje, o vėliau klausėsi kunigo Rastislavo katechezės apie Emauso mokinių kelionę ir susitikimą su Jėzumi.

Po trumpos pietų pertraukėlės šeimos, apsiginklavusios vežimėliais, dviratukais ir paspirtukais, iškeliavo Šiluvos link. Nors saulė kaitino kaip dykumoje, visi dalyviai pasiekė finišą. Žygyje Rožinio malda visus suvienijo į bendrystę, kuri tęsėsi Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje klausant šeimos liudijimo ir švenčiant Eucharistiją Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje. Vakarieniaujant išvargusius piligrimus pradžiugino Piligrimo pasai, kuriuos žygio dalyviams įteikė Piligrimų centro vadovas Mantas Kuraitis.

Už pasidalijimą apie šeimų piligriminį žygį ir nuotraukas dėkojame piligrimui Mykolui Deikui. (žr. tekstą žemiau).

Iš Tytuvėnų į Šiluvą – per Emausą

Iš Jeruzalės iki Emauso – pora valandų kelio pėsčiomis. Tiek pat, kiek keliaujant iš Tytuvėnų iki Šiluvos per Emausą. Pirmoji mintis – eilučių autorius susipykęs su geografija?

Prieš du tūkstančius metų iš Jeruzalės į Emausą keliavę mokiniai puikiai žinojo maršrutą, viską žinojo apie Jėzų, o jį sutikę – neatpažino. Kodėl? Atsakymo į šį klausimą ieškojo šeimų piligriminės kelionės dalyviai.

Ypatingas gimtadienis

„Kas čia?“ – klausia gal penkerių metų pyplys, rodydamas į šv. Jono Pauliaus II atvaizdą. „Dėdė popiežius. Šiandien jo gimtadienis“, – kantriai aiškina tėvas. Visą kelią iš Kauno į Šiluvą iš tėvo rankų veržęsis, krykštęs mažylis nutyla, susikaupęs vyresnėlis brolis deda žvakę koplytėlėje prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios. Už šeimą.

Kunigo iš Slovakijos Rastislavo Dluhý vadovaujama malda ir du sausakimši autobusai pajuda į Tytuvėnus.

Pakeliui į Emausą

„Kas pasodino šį beržą? – stabtelėjusi prie vienuolyno klausia Tytuvėnų piligrimų centro gidė. Nesulaukusi atsakymo, paaiškina: „Dievas.“ Beržas augo viename iš bažnyčios bokštų, jį remontavę statybininkai nukėlė.

Virš įėjimo į bažnyčios galeriją restauruota freska simbolizuoja vartus į Naująją Jeruzalę. Takas veda pro koplyčią, maldininkų keliais nugludintais akmeniniais laiptais, su išlikusiomis relikvijomis iš Jeruzalės.

Bažnyčioje pasitinka klebonas ir skuba pas vestuvininkus. Už pagrindinio altoriaus – šv. Jonui Pauliui II skirta koplyčia su kraujo relikvija.

Siauri laiptai veda į patalpą, kurioje melsdavosi vienuoliai. Akustika tokia, kad menkiausias šnabždesys girdisi centrinėje bažnyčios navoje.

„Dievas turi humoro jausmą“, – surengtoje katechezėje kalba kunigas Rastislavas apie mokinių iš Emauso susitikimą su Jėzumi. Mokiniai matė nukryžiavimą, pasakoja Jėzui apie sukrėtusius įvykius. Stebisi – negi sutiktasis bus vienintelis, kuris nieko nežino? Pasakoja, bet nepažįsta to, kuris buvo ir pagrindinis įvykių režisierius, ir atlikėjas. Kol kartu nelaužo duonos. Ar su mokiniais iš Emauso neturime kai ką bendro?

Šv. Jokūbo keliu

Dangų gaubę lietaus debesys ūmai išsisklaido, smogia kaitra. Kaip dykumoje – kažkas nuo Tytuvėnų miestelio nusidriekusią žygeivių virtinę prilygina keturiasdešimties metų izraelitų kelionei dykuma.

Vičiai, pusiaukelė. Medinis Šv. Jokūbo koplytstulpis. Kažkas jį pastatė dar tuo metu, kai apie maršruto įtraukimą į Camino Lituana nė nesvajota.

Kunigas Rastislavas padeda kalbėti Rožinį. Kiekvieno stabtelėjimo metu kitą dalį pradeda vis nauja šeima.

Pro medžių viršūnes nušvinta baltas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios bokštas. Seni žmonės mena, kad nuo šios vietos į Šiluvą eidavo keliais.

Karštis degina ištuštėjusią Šiluvą. „Atėjo piligrimai“, – informacija dalijasi į vakaro Mišias besirenkantys šiluviškiai. Neretas, bet įvykis žaliame Žemaitijos miestelyje.

Kunigas Rastislavas kviečia atnaujinti Santuokos pažadų. Viena šeima švenčia dvidešimtuosius metus, pakyla prie altoriaus ir kita. Jie kartu – jau ketvirtis amžiaus.

Aukojamas Kristaus Kūnas ir Kraujas. Atgyja įvykiai, kai prieš du tūkstančius metų vakarienėje laužydama duoną mokiniai iš Emauso atpažįsta prisikėlusį Jėzų. Išgyvenamas jausmas lydi į namus, skambant slovakiškoms, lietuviškoms ir žemaitiškoms dainoms.

Kauno arkivyskupijos Šeimos centro informacija

Ganytojo žodis

Mergelės Marijos kvietimas Šiluvoje garbinti Sūnų aktualiai skamba ir šiandien. Turime dovanoti laiką, pastangas, kitaip tariant, „arti“ dėl Jėzaus reikalų, kad pasaulis keistųsi į „geresnę savo versiją“, kad Dievas būtų mūsų pačių gyvenimo centras. Tik tuomet ateina Dievo dovanota tikroji ramybė.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune