Jonavos Šv. Jono parapijoje pašventinti nauji koplyčios vargonai (2014 08 31)
Paskelbta: 2014-09-05 21:38:45

Jonavos Šv. apaštalo Jono koplyčioje šv. Mišios paskutinį vasaros sekmadienį prasidėjo lotyniška malda. Parapijos tikintieji sulaukė ilgai laukto vargonų skambesio. Lotyniškos maldos žodžiais ir švęsto vandens palaiminti tarnystę parapijoje pradėjo nauji vargonai.

Jonaviečiai, besilankantys koplyčioje, su nekantrumu laukė, kada išgirs pirmąjį melodijos garsą. Tądien pirmąjį kartą suskambo koplyčios skliautai nuo drąsios giesmės, virš kasdienybės pakylėjo švelnūs garsai, padedami jauno vargonininko rankų.

Kad koplyčia Aukščiausiojo laiminimu turi vargonus, didžiausias indėlis yra tam lėšas aukojusių parapijiečių, daugybės įvairaus amžiaus žmonių geranoriškumas. Skubėjome, paskendę savo kasdieniuose rūpesčiuose, skubėjome ir daug ko nematėme. Todėl išgirskime šlovinimo garsus, nes: „Kas gieda – dvigubai meldžiasi“ – yra pasakęs šv. Augustinas. Iš širdies giedodami giesmes, apvalome savo širdis ir tik būdami švarūs savo vidumi galime priimti teisingus sprendimus.
Žinia, bažnyčia be vargonų – lyg ne visiškai užpildyta, tarsi apytuštė, bedvasė. „Muzika ir giesmė nėra vien pamaldų puošmena. Jos priklauso liturgijai. Maža to, jos pačios taip pat yra liturgija“ – kalbėjo Šventasis Tėvas popiežius Benediktas XVI 2006 m. Bavarijoje.

Viešpatie, padėk mums išgirsti tai, kas yra tikrai svarbu, atsirinkti, kas yra vertybė, nepraeiti pro šalį, būti reikalingam...
Pašventinti vargonėliai sujungė bendruomenę giesmei – pradžioje dar nedrąsiai, vėliau darniai susirinkusieji šlovino Viešpatį.

Parapijos klebonas kun. Giedrius Maskolaitis homilijoje prabilo Šventojo Rašto žodžiais: „Aš, kaip žmogus, nepajėgiu suvaldyti noro skelbti Tavo žodį.“ Esame bendruomenė, bet negi visi išgirstame Dievo šauksmą? Galbūt neišgirstame, kai žmogui reikia pagalbos. Šio pasaulio šurmulyje apkurstu ir neatskiriu, kas yra iš Dievo, kas ne.

Kelkime aukštyn kartelę, mąstykime ne kaip eiliniai žmonės, mąstykime tyrai ir skaidriai. Šv. Paulius kalba apie žmogų kaip apie šventovę – taigi, nesuterškite savęs pasaulio triukšmu. Sveikas protas sako: „Tai neįmanoma, pasaulis tave atstums.“ Bet argi Jėzus nesakė, kad du stos prieš vieną?.. Kad dėl jo vardo bus paniekinti žmonės?..

Ir jeigu tu paklausi, ar tai yra ta laimė, kurios tu troškai – Viešpats atsakys: „Taip“, nes tai yra tyros tavo širdies mintys.
Tiek laiko praleidžiu adoracijoje, maldoje, susimąstymų vienatvėje. Būnu vienumoje, nes bijausi būti atstumtas, ir iš tikrųjų susimąstau – bijau būti Dievo vaiku. Argi ne taip?.. Bijau paklausti, gal žmogui reikia ne tik labos dienos, bet gal labiau nuoširdaus pokalbio? Bijau nuoširdumo, bijau būti atviras. Dažnai žmonės būna geri, besišypsantys, bet dar dažniau už šypsenos slypi begalinis noras: „Noriu, kad prieitum ir paklaustum.“

„Nebijokime klausti! Nebijokime gauti atsakymo!” – drąsino susirinkusiuosius klebonas Giedrius. – Būkime Dievo vaikai, būkime arti vienas kito.“

Šv. Mišių pabaigoje kun. G. Maskolaitis nuoširdžiai padėkojo, kad parapijiečiai įsiklausė į kvietimą prisidėti prie vargonų įsigijimo. Tuo pačiu paskelbė informaciją apie aukotojų šeimą, kuri nuvykusi nupirko monstranciją, ji bus šventinama pirmąjį rudens sekmadienį. Pasidžiaugė, kad greitai į koplyčią bus atvežti suolai ir tai bus kol kas paskutinis pirkinys šiai parapijai.

Pabaigos žodis buvo kvietimas parapijiečiams jungtis į pastoracinę tarnybą patariamajam balsui: „Bendrai kurkime, bendrai darykime – šiandien aš glaudžiuosi prie Jūsų tam, kad kartu lyg šeima darniai eitume į priekį!” – nuoširdžiai kvietė klebonas.
 

Ganytojo žodis

Viešpats duoda žmogui išminties suprasti Kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune