Archyvo įrašas

Tieskite Viešpačiui kelią!

Advento metu skamba pranašo Izaijo raginimas: „Tieskite Viešpačiui kelią!“ Tai kvietimas paruošti savo širdis, kad lauktume Viešpaties, nes jis ateina tik laukiamas. Prieš viešąjį Jėzaus pasirodymą Jonas Krikštytojas prie Jordano upės susirinkusiems tautiečiams kalbėjo panašiai: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ Jėzaus pirmtakas siekė ateinančiam Gelbėtojui paruošti kelią į žmonių širdis. Tai, kas įvyko prieš du tūkstančius metų, vyksta kasdien: Jėzus nuolatos beldžiasi į žmonių širdis, nori ateiti į mūsų gyvenimą ir lydėti mus tikėjimo kelionėje iki galutinio tikslo. Tačiau žmogui kartais atrodo, kad Dievas nereikalingas, kad Jis tik maišo jo planams ir įsivaizduotai laimei.

Visai neseniai Dievas kliudė komunizmo kūrėjams kurti „šviesią ateitį“, todėl, prisidengdami šia idėja, jie visomis priemonėmis bandė Dievą išstumti ne tik iš mokyklų bei universitetų, bet ir iš kiekvieno žmogaus sąmonės. Ne vienas kunigas buvo nuteistas už tai, kad mokė vaikus tikėjimo tiesų apie Dievą ir amžinąjį gyvenimą. Mes žinome, kuo viskas pasibaigė ir kaip į dulkes pavirto idėjos, nuvertinusios ne tik Dievą, bet ir patį žmogų. Iš tikrųjų žlugti pasmerkta kiekviena žmogaus pastanga, jeigu ji nesiremia tiesa ir meile.

Šiandien, kai katalikais save laiko septyniasdešimt devyni procentai Lietuvos žmonių, kai net aukščiausi valstybių vyrai sakosi tikį į Dievą, nepatogu kalbėti, kad religija yra opiumas liaudžiai. Tačiau mes labai klystume manydami, jog šiandien kelias pas Dievą yra aiškesnis ar lengvesnis nei sovietmetį. Anų laikų išorinė prievarta daugelio širdyse sužadindavo norą priešintis, o šiandien tarsi nekovojama su tikėjimu, tačiau ant kelio, vedančio į tikėjimą, pastatomos sunkiai peržengiamos kliūtys: godumas ir hedonizmas, kai žmogaus dėmesys prikaustomas tik prie pinigų ir gyvenimo tikslu padaromas kūniškų malonumų ieškojimas. Šios kliūtys ypač yra pavojingos jaunimui.

Iš televizijos ekranų žmonės nuolat raginami dalyvauti loto žaidimuose, nes, pasak reklamuotojų, labai lengva išlošti automobilį ar krūvą pinigų. Reklama mus įtikinėja kuo daugiau pirkti ir mėgautis gyvenimo malonumais. Žmonių sąmonėje sukuriamas iškreiptas laimės suvokimas ir būdas jai pasiekti, tarsi vietą po saule žmogus galėtų išsikovoti ne darbu ir prakaitu, bet atsitiktinai, kaip loterijoje.

Neseniai kažkas atnešė iš knygyno keletą knygelių, skirtų vadinamam vaikų ir paauglių seksualiniam švietimui. Maniau, kad tose knygelėse mūsų vaikai – Lietuvos ateitis bus mokomi pagarbos savo ir kitų kūnui, žmogaus gyvybei, ypač pagarbos mergaitei – būsimai motinai. Deja, autoriams visiškai nerūpi jaunimo auklėjimas, nes jų knygelėse vaikai tiesiog agituojami užsiiminėti seksu. Stengiamasi įpiršti mintį, jog laisvas seksas yra didžiausia laimė ir tai laimei trukdo tik pavojus susirgti AIDS ar pradėti kūdikį. Vaikams nuo mažumos diegiama mintis, jog pradėtas kūdikis yra nelaimė. Tokių knygų autoriai ir platintojai aiškina, kad šitaip šviesdami vaikus jie atlieka labai naudingą darbą ir tarnauja visuomenei. Ne Lietuvai ir ne žmonių gerovei jie tarnauja, bet pinigui ir labai sunkiai nusikalsta vaikams bei visuomenei, moraliai luošindami šimtus tūkstančių vaikų ir paauglių, kurie semsis iš tokių knygų „gatvės“ išminties. Galbūt kai kurie iš tų vaikų išvengs AIDS, bet jų širdys nuo vaikystės bus apnuodytos, jie subrendę nesugebės sukurti normalių santuokų, moteris jiems bus tik žaislas ar prekė. Kas vėliau išgydys vaikų širdis, kas įtikins juos, kad yra aukštesnių dalykų, kad tikroji žmogaus yra ne tada, kai pasineria į malonumus, bet kai geba save apriboti, kad padarytų laimingus kitus.

Antikultūra, kuri veržiasi iš televizijos ekranų, diskotekų, naktinių klubų ir visokiausių pramoginių šou, šiandien jau daug kam tapo neperžengiama kliūtimi kelyje į Dievą ir visavertį žmogaus gyvenimą. Liūdniausia, kad populistiniams sprendimams yra linkę pasiduoti net kai kurie įstatymų leidėjai. Todėl šiandien reikia skambinti visais pavojaus varpais, kad už Lietuvos švietimą atsakingi žmonės pradėtų mąstyti apie normalų seksualinį jaunimo ugdymą, o ne primityvų švietimą. Neapgalvoti žingsniai gali padaryti Lietuvos visuomenei sunkiai pataisomą žalą, nes išaugins nihilistų kartą, kuriai nerūpės nei Dievas, nei Tėvynė, bet tik pinigai ir laisvė bet kokiu būdu tenkinti savo aistras.

Advento metas yra gera proga susimąstyti, kokios nuotaikos vyrauja ne kažkur toli nuo mūsų, bet mūsų namuose ir mūsų šeimose. Juk ir mums yra skirtas pranašo Izaijo paraginimas: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią.“ Mūsų šiandienė aplinka, kuriai būdinga nusikaltimai, korupcija, krikščioniškų vertybių neigimas, yra ta dykuma, per kurią reikia nutiesti kelią, kad Dievas ateitų ne tik į mūsų asmeninį, bet ir viešąjį gyvenimą.