Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija

Klebonas – kun. vicedek. eduk. mgr. Šarūnas PETRAUSKAS (Šiluva)

 

 

 

Kviečiame į pamaldas

• ŠV. MIŠIOS
  Sekmadieniais 10 val.
  Šiokiadieniais ir šeštadieniais pagal poreikį

Atlaidai

Šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. apašt. Petro ir Povilo – birželio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) – liepos 16 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

 

 

 

Parapijos teritorija

Gyvenvietės ir kaimai: Lyduvėnai, Baltkarčiai, Baltmiškis, Bulavėnai, Godlaukis, Gumbinė, Janapolis, Kaimalė, Kalviškiai, Kantrimaičiai, Kelmynai, Lyduvėnų g. st., Naudvaris, Naukaimis, Paberžiai, Pakūpris, Palapišiai, Paltupiai, Petkiškiai, Pumpurai, Ribukai, Skiručiai, Velpesiai, Vičaičiai, Zakeliškiai, Žalpiai, Žilaičiai.

Lyduvėnų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija ribojasi su Šiluvos, Raseinių ir Alėjų parapijomis bei Šiaulių vyskupija.

Bendruomenė

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija
Adresas Lyduvėnų mstl., Šiluvos sen., Raseinių r. sav.
Juridinio asmens kodas 191250071
Bankas ...
A. s. ...

Apie bažnyčią ir parapiją

Bažnyčios vidaus panorama (~2015 m.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2015 m.)

1594 m. Lyduvėnuose pirmoji krikščionių bažnyčia buvo evangelikų reformatų (kalvinistų). 1613 m. minima katalikų bažnyčia.
XVIII a. pirmojoje pusėje pradėta statyti mūrinė bažnyčia, tačiau mirus Lyduvėnų dvaro savininkui statyba sustojo. 1755 m. darbai vėl atnaujinti. Baigta statyti 1761 m. Iš plytų ir akmenų mūryta ir nutinkuota bažnyčia turi vėlyvojo baroko bruožų. 1907 m. klebonas Juozas Janulaitis prie bažnyčios pristatė mūrinį bokštą-varpinę.

Karo metu, 1944 m. rugpjūčio 3 d., bažnyčia sudeginta, liko tik keturios plikos sienos. Anot tuometinio Šiluvos dekano kunigo Povilo Katelos, „bažnyčia visai sugriauta, liko tik gruzų krūva, apie jos atstatymą negali būti nei kalbos“. Bažnyčios atstatymu teko rūpintis vietoj 1945 m. liepą suimto klebono Broniaus Gaižučio (buvo Kęstučio apyg. partizanų ryšininko) paskirtam kunigui Julijonui Kazlauskui.

Koplyčia įrengta klebonijoje ir jau iki 1945 m. rudens kunigas su parapijiečių pagalba šiek tiek suremontavo sienas, laikinai uždengė stogą, nors buvo kilę minčių senąją bažnyčią iš viso neatstatyti. Norėta statyti naują šventovę ant kalno, netoli geležinkelio stoties. Negavus leidimo, teko atstatyti sudegusią bažnyčią. Iki karo bažnyčios bokštą vainikavo smailė su virš jos iškeltu kryžiumi. Atstatant bokštas uždengtas žemesniu piramidės formos stogu.

Apie 1960 metus buvo įrengtas trijų altorių ansamblis. Didžiajame altoriuje yra Nukryžiuotasis.