Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija

 Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Silvijos Knezekytės fotografija
Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Paberžė
58306 Kėdainių r.

Dvasininkai

Administratorius –  kun. dek. Norbertas Martinkus (Kėdainių Šv. Juozapo parapija)

Kviečiame į pamaldas
 Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Silvijos Knezekytės fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 10.30 val.
Atlaidai

Švč. M. Marijos Apsilankymo– gegužės 31 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šventosios Dvasios Atsiuntimo (Sekminės).

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 1 d. dekretą Nr. 181.

Gyvenvietės ir kaimai: Paberžė, Alksnėnai, Alksnupiai, Antanava, Ibutoniai, Miegėnai, Pamiškės, Trakupiai, Žilvičiai.

Paberžės Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija ribojasi su Gudžiūnų, Dotnuvos, Šlapaberžės ir Surviliškio parapijomis bei Šiaulių ir Panevėžio vyskupijomis.

Bendruomenė

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija
Adresas Paberžės k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r. sav.
Juridinio asmens kodas 191247666
Bankas ...
A. s. ...

Apie bažnyčią ir parapiją
Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra Kėdainių rajone, Paberžės kaime, 7,5 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Medinė, pastatyta 1859 m. (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 161).
 Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Silvijos Knezekytės fotografija
Trumpai apie bažnyčią (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. ...)

Bažnyčios vidaus panorama (~2011 m.)

Bažnyčios išorės panorama (~2011 m.)

Bažnyčios zakristija (~2011 m.)

Pabrėžės dvaro savininkas Šilingas 1787 metais pastatė medinę aštuoniakampę Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Ji iki 1853 metų buvo Surviliškio parapijos filija. Kai šią bažnyčią sunaikino gaisras, 1858 metais buvo atvežta sena koplyčia. Ją remontavo, didino kunigas Ipolitas Baronas.

1856–1863 metais Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius, vienas iš 1863 metų sukilimo vadų (su Zigmantu Sierakausku, Kostu Kalinausku). 1863 m. kovo 20 dieną Paberžės bažnyčioje buvo perskaitytas sukilimo manifestas. Čia kun. Antanas Mackevičius pasakė paskutinį pamokslą, ir su būriu vyrų patraukė į Kėdainių r. miškus. Visa, kas išliko iš šio tragiško sukilimo, yra saugoma Paberžės 1863 metų sukilimo muziejuje (jis įkurtas buvusioje dvaro amatų mokykloje).

Paberžės kunigas Antanas Kasparevičius spaudos draudimo metais Lietuvoje platino draudžiamą literatūrą.

Medinės bažnyčios išorės didingumą paryškina aukštas, dviejų bokštų stogas ir monumentalus portikas centriniame fasade. Viduje saugomi labai vertingi įvairių epochų meno kūriniai. Šeši iš jų – liaudies dailininkų Evangelijos temomis tapyti paveikslai. Mediniai altoriai, sakykla, krikštykla – nežinomų, nagingų liaudies meistrų darbai. Centrinę dalį gaubia talentingo menininko, kryždirbio Vinco Svirskio drožyba. Šalia pagrindinės bažnyčios prijungta šoninė zakristija.

Šventoriuje pastatytas koplytstulpis sukilimo vadui kunigui Antanui Mackevičiui atminti. Yra išlikusi XIX a. statyta varpinė.

Nuo 1966 m. į Paberžę atkeltas kapucinų vienuolis kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – tėvas Stanislovas suremontavo ir išpuošė bažnyčią, sutvarkė kapines, kaupė senovinių liturginių reikmenų (drabužių, žibintų, maldaknygių, varpų, puodų, kryžių ir kt.) rinkinius. Paberžė jau sovietmečiu ir dėl t. Stanislovo asmenybės tapo dvasinės traukos centru. 2005 metais miręs kun. Algirdas Mykolas Dobrovolskis palaidotas bažnyčios šventoriuje.