Nuotraukos – kun. Gintaro Blužo ir Sielovados skyriaus
Kovo 18 d. Kauno arkivyskupijos kunigai bei diakonai susirinko į trečiąją šių metų konferenciją. Susitikimą arkivyskupijos didžiojoje salėje arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu dvasininkai pradėjo bendra Valandų liturgijos malda prašant taikos pasauliui bei išminties šių dienų didžiosios politikos sprendimams. Vėliau pranešimus skaitė kviestiniai svečiai – dr. Vygantas Malinauskas (Lietuvos Vyskupų Konferencija) bei Audrius Globys (Laisvos visuomenės institutas). Antrojoje dalyje buvo pristatyta 2024 metų statistinės bei finansinės arkivyskupijos situacijos apžvalga.
Ar / kaip gali atgimti Vakarų civilizacija?
Dabartinė intensyvi situacija pasaulio politikoje, prarandamos krikščioniškosios vertybės, aštrėjantys susipriešinimai – visa tai daro įtaką ir Bažnyčios gyvenimui, tad, pasak arkivyskupo K. Kėvalo, kunigams svarbu gilintis, kas vyksta šiuo metu pasaulyje, ypač Vakaruose, mūsų visuomenėje, dalytis žiniomis su žmonėmis, atrasti viltį ir nešti ją kitiems.
Arkivyskupo minėtais klausimais pasidalyti mintimis su kunigais buvo pakviestas teisininkas dr. Vygantas Malinauskas, šių metų vasarį dalyvavęs Londone vykusioje pasaulinio aljanso (Allience for responsible citizenship) konferencijoje „ARC 2025“. ARC platforma vienija pasaulyje garsius politikos, verslo, mokslo, religijos, kultūros lyderius, fondus, žiniasklaidą, kuriems rūpi Europos ateitis bei vertybės, generuoja idėjas, kaip išsaugoti šansą Vakarams, tikint, kad jie dar gali atgauti vidinį potencialą, atrasti savo gyvybingumo šaltinius. Tai, pasak prelegento, yra visiškai priešinga vyraujančiam skeptiškajam naratyvui, jog gyvename Vakarų civilizacijos saulėlydžio laikais.
„Šio aljanso naratyvas – nieko nėra prarasta“, – sakė V. Malinauskas, pasidalydamas pagrindine ARC idėja, jog nuo mūsų pasirinkimo priklauso „dabartinis civilizacijos momentas“, vesiantis į nuosmukį arba į atgimimą. Iš tiesų daugybė rodiklių – demografija, šeimų degradavimas (mažai žmonių kuria šeimas), vaikų psichinės sveikatos problemos (jų turi kas penktas vaikas), menkstantis religingumas ir sekuliarizmo plitimas, gamybos mažėjimas ir valstybių skolų augimas, įsigalintis individualizmas ir kt. – byloja apie nuosmukį. Tačiau ARC teigia esant įmanomą Vakarų atgimimą įvairiomis kryptimis: stiprinant savo civilizacijos pagrindą – krikščioniškąsias šaknis, atkuriant šeimos santykius, iškeliant rūpinimosi vaikais prioritetą prieš karjerą, sugrąžinant dorybių etiką į mokyklas, kuriant visuomenę vienijančius principus ir taip įveikiant individualizmą ir kt.
Šioje jau antrojoje ARC konferencijoje (su daugiau kaip 4 tūkst. dalyvių ir 100 kalbėtojų) per tris dienas aptarta, ką turime geriausio Vakarų pavelde, kokie pasirinkimai ir civilizacijos statytojų telkimas būtini kuriant viltingesnę Europos ateitį. Tarp ARC patarėjų bei konferencijos pranešėjų buvo ir koptų arkivyskupas Angaelos, vyskupas Robertas Barronas, klinikinės psichologijos profesorius Jordanas B. Petersonas, kiti garsūs intelektualai.
V. Malinauskas atkreipė dėmesį, jog pranešimuose akcentuota vienuolynuose sukurtos Vakarų civilizacijos pagrindai, taip pat maldos galia, svarbus visuomenės tikėjimas Absoliutu, kad būtų išvengta tironijos, savanoriško pasiaukojimo puoselėjimas (dėl bendrojo gėrio kiekvienas visuomenėje, šeimoje turi prisiimti didesnę ar mažesnę auką).
Krikščioniškoms vertybėms ir krikščionims ginti – profesinė sąjunga
Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas Audrius Globys, taip pat dalyvavęs konferencijoje „ARC 2025“, papildė pasakydamas, jog svarbiausi čia buvo keliami klausimai, aukščiausiu lygmeniu ieškota atsakymų, kaip Vakarų civilizacijai įgauti naują pagreitį. Pasak prelegento, Laisvos visuomenės institutas šių idėjų šviesoje padeda susivokti krikščionių bendruomenei Lietuvoje.
Kunigams buvo pristatyta Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjunga, įregistruota prieš 4 metus, tapusi itin aktuali, visuomenėje įsigalint vadinamajai atšaukimo kultūrai (cancel culture), nukreiptai prieš krikščioniškąsias vertybes, prieš krikščionis veikėjus. Ši nutildymo kultūra tampa vis agresyvesnė, vyksta teisiniai procesai (pvz., plačiai nuskambėjusios kampanijos prieš V. Savukyną, B. Obelenienę ir kt.). Minėta profesinė sąjunga pasitelkia maldą, viešinimą, gynybos organizavimą atskirų asmenų ar vertybių atžvilgiu.
Kunigai buvo pakviesti skleisti parapijų bendruomenėse žinią apie Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungą bei galimybę ją paremti (skiriant 0,6 proc. nuo savo GPM). Iš šių lėšų kaupiamas solidarumo fondas, kad veiklūs krikščionys jaustųsi saugesni ir laisvesni.
Sielovada ir finansai 2024-aisiais
Antrojoje konferencijos dalyje skaičiais ir tendencijų komentarais kunigams pristatyta 2024 m. sielovados statistikos bei finansų ataskaita. Pasak arkivyskupo K. Kėvalo, po susipažinimo su ataskaita šioje konferencijoje ir toliau laukiama kunigų klausimų, nuomonės, pastabų.
Pakomentuodamas bendrąją sielovados statistiką, arkivyskupas atkreipė dėmesį į gyventojų skaičiaus sumažėjimą arkivyskupijos teritorijoje (dabar yra 407,5 tūkst., 2023 m. buvo 432,2 tūkst.), nes vyksta migracija ypač iš kaimiškų vietovių į didmiesčius bei užsienio šalis.
Pasak arkivyskupo, šiek tiek sumažėję kai kurių sakramentų ir patarnavimų skaičiai susiję ir su bendraisiais demografijos iššūkiais. Krikštas suteiktas 2751 asmeniui (2023 – 3.065). Pirmąją Komuniją priėmė 2.855 vaikai (2023 m. – 2.846), o Sutvirtinimą – 1793 jaunuoliai (2023 m. – 2003). Buvo palaiminta 677 porų Santuoka. Bažnytinio tribunolo sprendimo (dėl Santuokos paskelbimo negaliojančia) laukia 62 bylos. Ligonių patepimo sakramentas suteiktas 5.054 tūkst. sergantiems asmenims (2023 m. – 5.241). Katalikiškai palaidoti 5.429 asmenys (2023 m. – 5.417).
Arkivyskupijoje veikia tiek pat parapijų ir rektoratų (93 bei 7).), bendruomenėms patarnauja 101 kunigas. 2024 metais įšventintas 1 kunigas. Arkivyskupijoje tarnauja ir pašvęstojo gyvenimo nariai – 24 vyrai vienuoliai ir 128 seserys vienuolės.
Arkivyskupas pateikė išsamias bendrąsias arkivyskupijos parapijų bei kurijos veiklos finansines ataskaitas. Atkreipė dėmesį, jog mažėja užsakomų Mišių praktika (jaunoji karta nesuvokia maldos už mirusiuosius svarbos metinių, ketvirtinių dienomis). Nors kai kurios parapijų pajamos išaugo, tačiau sumažėjo juridinių asmenų parama. Išaugo statybų, remontų apimtys. Per arkivyskupijos kuriją parapijos gauna paramą iš biudžeto. Po truputį vis tvarkoma didelių investicijų reikalinga Švč. Sakramento bažnyčia Kaune. Savitarpio pagalbai (parapijoms, kunigams) toliau veikia arkivyskupijos Paramos kasa bei Solidarumo fondas. Daugiau kaip 40 tūkst. paremta Ukraina (per Caritą).
Kauno kunigų seminarijos situaciją pristatė rektorius kunigas Liutauras Vilėniškis. Nors šiuo metu nėra Kauno arkivyskupijos kandidatų, tačiau vienas jų studijuoja Parengiamajame kurse. Seminarijos išlaikymą palengvino įrengta saulės jėgainė. Ta pačia proga rektorius pasidalijo rūpesčiu dėl naujų pašaukimų ir pakvietė kunigus skleisti žinią apie seminarijoje organizuojamus vaikinų savaitgalius (kovo 21–23 ir balandžio 25–27 d., plačiau >> )
VŠĮ Ekonomo tarnybos ataskaitą pristatė jos direktorius bei arkivyskupijos ekonomas Kęstutis Patašius. Ekonomo tarnyba padidino pardavimo / nuomos pajamas, vykdo veiklą su mažesniu darbuotojų skaičiumi. Nuo 2024 m. Ekonomo tarnyba skirdama paramą išlaiko kurijos institucijas. Šiuo metu atnaujinamas Papilio g. 3 kompleksas, tarnausiantys rekolekcijų bei kitoms veikloms.
Kauno arkivyskupijos kurijos Sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė pasidžiaugė katalikiškomis mokyklomis, kuriose kasmet padaugėja tiek mokytojų, tiek ir mokinių (keturiose mokyklose Kaune dabar mokosi daugiau kaip 4 tūkst. moksleivių, dirba beveik 400 pedagogų).
Kunigams buvo pristatyta keturių pagrindinių – Carito, Jaunimo, Katechetikos, Šeimos – sielovados centrų veikla: darbuotojų bei savanorių skaičiai (iš viso juose dirba 40 šių sielovados sričių specialistų bei sutelkta apie 500 savanorių), svarbiausios veiklos kryptys, taip pat centrų pajamos bei išlaidos. Sielovados centrai vykdo ir projektinę veiklą, prie išlaikymo prisideda ir dekanatai, parapijos.
Sielovados skyriaus vadovė V. Spangelevičiūtė-Kneižienė taip pat apžvelgė Jono Pauliaus II piligrimų centro, Šiluvos piligrimų centro, arkivyskupijos muziejaus, Pašaukimų sielovados bei Suaugusiųjų katechezės tarnybos veiklą.
Išsamiau Kauno arkivyskupijos 2024 m. statistikos, finansų ir veiklos ataskaitą žr. čia >> )
Gyventi vilties nuotaika
Kauno arkivyskupijos Carito vadovas diakonas Arūnas Kučikas kreipėsi į kunigus kviesdamas paraginti žmones apsvarstyti galimybę paremti artimo meilės darbus skiriant dalį nuo savo GMP (per Lietuvos Caritą, nurodant tikslinę paskirtį – kurios nors pasirinktos parapijos Caritą).
Užbaigdamas susirinkimą arkivyskupas Kęstutis Kėvalas paragino brolius kunigus šiais Jubiliejaus metais ypač gyventi vilties nuotaika ir viltimi dalytis su bendruomenėmis bei pakvietė juos susitikti Didžiąją savaitę. Arkivyskupijos kunigai tradiciškai Didžiojo ketvirtadienio (šiemet balandžio 17 d.) rytmetį susirinks kartu švęsti šv. Krizmos Mišių Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Susitikimas baigėsi bendrais pietumis seminarijos valgykloje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
