į pirmą puslapį

Dievo tarnaitė Elena SPIRGEVIČIŪTĖ

  • Beatifikacijos arba kankinystės deklaravimo byla (pirmoji Kauno arkivyskupijos istorijoje) pradėta 2000 m.;
  • kankinė pasaulietė, tikėjimo liudytoja, gynusi skaistumą ir paaukojusi gyvybę už garbę ir orumą;
  • Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga drauge su 30 tūkst. naujųjų tikėjimo kankinių pasaulyje ir 114 kankinių Lietuvoje įrašyta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), popiežiaus Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje.

Dievo tarnaitė Elena SPIRGEVIČIŪTĖ Gimė 1924 m. gruodžio 22 d. Kaune, tarnautojų šeimoje. Mergaitę nuo kūdikystės kamavo ligos. Motinos pastangomis vėliau buvo išgydyta. 1931 m. pradėjo lankyti 15-ąją vidurinę mokyklą, vėliau įstojo į „Saulės“ mergaičių gimnaziją, kur buvo auklėjama seserų kazimieriečių.

1943 m. gegužės 1 d. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Vokiečiams jį uždarius, mokėsi užsienio kalbų, lankė mokytojų kursus. Pasak tuomet ją pažinojusiųjų, buvo protinga, akyla, pagarbi vyresniesiems, dėmesinga patarimams, susijusiems su kilniais gyvenimo uždaviniais. Rašė dienoraštį, kuriame atspindi taurus dvasinis pasaulis, Dievą ir žmones mylinti širdis.

„Jėzau, gerasis mano Dieve, pasigailėk manęs, kad visuomet būčiau skaisti, tyra, sąžininga, meili ir gera. Marija, mano Motina, saugok mane nuo tamsių dėmių, kurios subjaurotų mano sielą. Leisk man gyventi lyg gėlei skaisčiai ir laimingai numirti“– rašė dienoraštyje 1941 02 23 d.

1944 m. sausio 3-iosios vakarą į Spirgevičių namus Kaune, Tvirtovės al. 91, įsibrovė keturi vyrai, pasivadinę policininkais. Įėję į kambarį jie ėmė puotauti, o apgirtę – siautėti. Motinos seserį Stasę Žukaitę vienas iš įsibrovėlių nušovė. Po to atėjūnai bandė priversti Eleną Sprigevičiūtę pasiduoti jų norams, priešingu atveju grasindami nužudysią. Elenai nepaklusus, įsibrovėliai gynusią skaistumą ir pasirinkusią mirtį dvidešimtmetę merginą nušovė. Yra paliudyta, kad ji paskutiniu momentu dar bandė persižegnoti .Palaidota senosios miesto kapinėse (Vytauto pr.), jas naikinant 1957 m. perlaidota Eigulių kapinėse.

Motin, didžiuokis savo dukra, – pasako kažkas iš medikų po ekspertizės. Kaune visi bemat sužino apie šiurpią tragediją. Šv. Antano parapijos bažnyčioje – du karstai. Greta jų parapijos klebonas Juozas Želvys ir „Saulės" gimnazijos kapelionas Alfonsas Grauslys. Paskutinis pagerbimas bažnyčioje. Prie kapo duobės buvęs klasės auklėtojas dar pasako – Elenute, aš visą laiką mokiau tave, o dabar tu pamokei mane...“
(iš Č. Spirgevičiaus knygos „Mirtis atėjo iš Muravos“)
Beatifikacijos procesas
„Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos byla ypač svarbi šiandien, nes masinė kultūra per televiziją, žurnalus, diskotekas perša hedonistinį gyvenimo būdą, kuris sunaikina žmogaus orumą, iškreipia tikrą žmonių meilę ir palieka sunkiai gyjančias dvasines žaizdas. Šiandien jaunimui yra sunku susiorientuoti, kaip reikia gyventi laisvėje ir kokias vertybes pasirinkti, kad nebūtų prarasta dvasinė jaunatvė ir Kūrėjo įdiegtas dvasinis kilnumas.“ (arkivyskupas S. Tamkevičius, „Pradeame E. Spirgevičiūtės beatifikacijos bylą“ >> )

1999 m. ad limina metu rugsėjo pabaigoje lankydamasis Vatikane, arkivyskupas S. Tamkevičius Šventųjų skelbimo kongregacijai įteikė prašymą pradėti krikščionės pasaulietės Elenos Spirgevičiūtės (gim. 1924 m.) beatifikacijos arba kankinystės deklaravimo bylą.

1999 m. lapkričio mėnesį Kauno arkivyskupijos kurija gavo minėtosios kongregacijos prefekto arkivyskupo José Saraiva Martinso bei kongregacijos sekretoriaus arkivyskupo Edwardo Nowako pasirašytą laišką, kuriame rašoma: „<…> Reikalą ištyrus, malonu pranešti, jog Šventasis Sostas nemato esant kliūčių (nihil obstat), kad galėtų būti nagrinėjama Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos arba kankinystės deklaravimo byla <…>“.

2000 m. sausio 15 d. iškilmingomis šv. Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius oficialiai pradėjo Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos procesą. Šiam šventumo ir kankinystės bylos procesui vesti buvo paskirti teisėjai (išsamiau žr. http://www.lcn.lt/bzinios/bz0002/002bl10.html >>).

Beatifikacijos arba kankinystės bylos tribunolas
  • Bylos postulatorius – vysk. teol. dr. Kęstutis KĖVALAS
  • Įgaliotas teisėjas – mons. teol. dr. Artūras JAGELAVIČIUS
  • Teisingumo saugotojas – mons. bažn. t. lic. Adolfas GRUŠAS
  • Bylos notarė – teol. lic. Alma GURSKIENĖ
Atminimo ženklai
  • 1990 m. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje, kankinių sienoje, įrašyta: „Dievui ir Tėvynei. Tas laisvės nevertas, kas negina jos. Geriau mirti, bet nenusidėti (žodžiai iš Elenos dienoraščio). Mergelė Elena Spirgevičiūtė, studentė, skautė, 1924–1944“;
  • 1992 m. išleista Č. Spirgevičiaus kn. „Mirtis atėjo iš Muravos“;
  • 1998 10 17 d. Kaune, Taikos pr. ir Studentų g. aankryžoje, pašventina E. Spirgevičiūtės brolio Česlovo iniciatyva pastatytas paminklas E. Spirgevičiūtės ir S. Žukaitės (skulpt. A. Kmieliauskas, archit. A. Mikėnas) atminimui (išsamiau žr. > >> >http://www.baznycioszinios.lt/old/bz9820/820bl3.html >> );
  • 2000 01 15 d. Kauno kunigų seminarijoje surengta konferencija E. Spirgevičiūtės gyvenimui ir kankinystei atminti;
  • 2001 05 23 d. viename iš trijų naujų Palemono bažnyčios varpų yra įrašyta: „Mergelės kankinės Elenos Spirgevičiūtės šlovės pradžiai pažymėti“.
  • 2004 01 04 d. Kauno „Saulės“ gimnazijos muziejuje, minint kankinės 80-ąsias gimimo ir 60-ąsias mirties metines, parengta ekspozicija „Elena Spirgevičiūtė“.
  • 2016 11 20 d. Kunigų Nerijaus Pipiro, Andriaus Končiaus, Roberto Urbonavičiaus straipsnis „Mažųjų pergalė: Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė“ >>, www.bernardinai.lt >>
  • 2017 01 04 d. kun. Nerijaus Pipiro katechezė apie Dievo tarnaitę Eleną Spirgevičiūtę  „Marijos radijo“ laidoje >>