į pirmą puslapį

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia

 Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija

Kita arkivyskupijos piligriminė šventovė – Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia, labai mėgstama kėdainiečių, ir kitų kraštų maldininkus patraukia garbinga, dramatiška ir skaudžia savo istorija (bažnyčia ilgą laiką sovietmečiu buvo paversta gamyklos sandėliu) bei maloninguoju Šv. Juozapo su kūdikiu Jėzumi paveikslu (XVIII a.) didžiajame altoriuje.

Kėdainiuose, bemaž Lietuvos geografinio žemėlapio centre, Šv. Juozapo bažnyčią ir varpinę nuo 1713 m. įkurtoje parapijoje 1766 m. pastatė mieste apsistoję karmelitai. Prie jos buvo įsteigta ir Šv. Juozapo brolija. Po pirmojo pasaulinio karo bažnyčia buvo kitos parapijos – Šv. Jurgio – filija. Tada čia vykdavo pamaldos moksleiviams.

Pats skaudžiausias bažnyčios gyvavimui buvo sovietmetis. 1963–1991 m. bažnyčia neveikė: 1963 m. sausio 23 d. buvo uždaryta ir perduota elektros aparatūrą gaminančiai gamyklai. Didelė dalis bažnyčios vertybių buvo išvežta į Ateizmo muziejų Vilniuje. Iš pradžių ketinta nugriauti net altorius, tačiau vėliau palikti kaip meninės vertybės. Netrukus į bažnyčią ir šventorių privežta metalo vamzdžių, įrankių, elektros kabelių. Net 27 metus apleista bažnyčia pajuodusiomis sienomis, atokiau nuo gatvės, už tvoros, boluojanti juodais bokštais, buvo tarsi sovietinių represijų simbolis, skaudžiai žeidęs tikinčiuosius, pakeliui į Šv. Jurgio bažnyčią nuolat matydavusius šį vaizdą.

Vos pajutę pirmuosius visuomenės demokratėjimo ženklus ir išsilaisvinimo vilties prošvaistę kėdainiečiai ėmėsi žygių atgauti ir atkurti bažnyčią. 1991 m. gruodžio 1 d. Kėdainius užplūdo žmonių minios – atėjo ilgai laukta bažnyčios atšventinimo diena. Jos restauravimo ir remonto darbai paskui dar ilgai užtruko.

 Šv. Juozapo paveikslas Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje. Vytauto Kandroto fotografija
Šv. Juozapo paveikslas

300 metų savo gyvavimo jubiliejų jau minėjusi Kėdainių Šv. Juozapo parapija savo unikalioje to paties titulo bažnyčioje užklydusius piligrimus kviečia atkreipti dėmesį į didžiojo altoriaus XVIII a. sakralinę vertybę – Kūdikėlį Jėzų ant rankų laikančio šv. Juozapo paveikslą, dengtą metaliniu aptaisu.

Būtent į šv. Juozapą krypsta tikinčiųjų akys ir prašoma jo užtarimo, kad Viešpats stiprintų šių dienų šeimas, išgyvenančias ir materialinių, ir dvasinių sunkumų. Kėdainių krašte gyvą pamaldumo šv. Juozapui tradiciją toliau puoselėti paskatino ir Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, linkėjęs, kad garsas apie šeimų ir vyrų globėją šv. Juozapą sklistų ir plačiau Lietuvoje, už Kėdainių krašto ribų. Šv. Juozapo bažnyčioje už parapijos, miesto, arkivyskupijos ir visos Lietuvos šeimas šioje šventovėje meldžiamasi kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį. Piligrimai ypač laukiami kovo 19 d., kai parapijoje švenčiami Šv. Juozapo, Švč. M. Marijos Sužadėtinio, tituliniai atlaidai.

Išsamiau žr. www.kedainiaijuozapas.lt