į pirmą puslapį

Trumpai apie arkivyskupiją

Kauno arkivyskupija įkurta 1926 m., popiežiui Pijui XI apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją. 1991 m. įkūrus Vilniaus metropoliją, Kauno metropolijai dar priskirtos Telšių ir Vilkaviškio vyskupijos, o nuo 1997 m. – ir Šiaulių vyskupija. Arkivyskupija suskirstyta į 7 dekanatus (Jonavos, Jurbarko, Kauno I, Kauno II, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės). 92 parapijos (jauniausia jų – 2013 m. įkurta Šv. Jono Pauliaus II parapija Kaune) ir 12 rektoratų.

Nuo 2015 m. liepos 11 d. arkivyskupijai vadovauja tų metų birželio 11 d. popiežiaus Pranciškaus paskirtas Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Jam talkina pagalbininkas, arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.

Beveik 20 metų – nuo 1996 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 11 d. arkivyskupijai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. Apie visus arkivyskupijos vyskupus ir valdytojus žr. >>.

Šiandien Kauno arkivyskupija užima 8 750 kv. kilometrų plotą, kuriame gyvena apie 515 tūkst. gyventojų. Iš jų apie 400 tūkst. išpažįsta katalikų tikėjimą. Pastarųjų metų bruožas – pastebimai pagausėjęs jaunų žmonių skaičius bažnyčiose, institucijose, organizacijose, atsakingesnis požiūris į rengimąsi sakramentams, pastangos aktyviau ir sąmoningiau dalyvauti liturgijoje, bendruomenių gyvenime, dalytis tikėjimu, jo pagrindu kurti bendruomeniškumo ryšius. Nors sunki demografinė situacija, emigracija mažina gyventojų, sykiu ir katalikų, skaičių, pastebimas sąmoningesnis apsisprendimas autentiškam krikščioniškam gyvenimui, ne proginė, bet siekiama nuolatinė tikėjimo praktika bei gyvenimas.

 Arkivyskupijos gyvenimas įvairiose srityse organizuojamas remiantis arkivyskupo patvirtintais 2008 m. Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo nutarimais, įvairiomis sielovados programomis bei gairėmis.Pirmasis Kauno arkivyskupijos sinodas arkivyskupo Juozapo Skvirecko buvo sušauktas 1934 m. Antrasis sinodas, po penkerių pasirengimo metų, vyko 2008 m. Jo nutarimais, patvirtintais Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, buvo nubrėžtos bažnytinio gyvenimo ir sielovados gairės. Be jų, įvairiomis kitomis arkivyskupo dekretais patvirtintomis sielovados programomis bei gairėmis šiandien kuriamas arkivyskupijos gyvenimas atsižvelgiant į šių dienų iššūkius Bažnyčiai, į jos dabartinę misiją pasaulyje, kuriai kryptį teikia popiežius Pranciškus.

Be Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo, reikšmingesni jos istorijos įvykiai buvo minint Didįjį krikščionybės jubiliejų Kaune surengtas Lietuvos II Eucharistinis kongresas (2000 m.), Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 m. jubiliejus Šiluvoje (2008 m.), Kauno metropolijos kunigų simpoziumas (2010 m.), tarptautinės ekumeninės konferencijos šeimos tema (2011 m.), Kauno arkikatedros bazilikos 600 m. jubiliejus (2013 m.), Lietuvos jaunimo dienos (2013 m.), Pašvęstojo gyvenimo Lietuvoje simpoziumas (2015 m.) Kunigų seminarijos gyvavimo Kaune 150 metų jubiliejus (2016 m.).
 

Žymiausias arkivyskupijoje piligrimystės centras yra Švč. M. Marijos apsireiškimu (apie 1608 metus) bei penkių šimtmečių Švč. M Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidų tradicija garsi Šiluva. Ją bei kitas šventoves 1993 m. aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II per savo apaštališkąjį vizitą Lietuvoje, kuris įmažintas 2007 m. pradėtu kurti Jono Pauliaus II piligrimų keliu. Šis kelias arkivyskupijoje jungia ir kitas garsias piligrimines šventoves – Kauno arkikatedrą, Kristaus Prisikėlimo baziliką, Pažaislio vienuolyną ir bažnyčią. Jos ir kitos arkivyskupijos bažnyčios – ne tik unikalus kultūrinis krikščioniškas paveldas, bet ir dvasinės traukos centrai, kviečiantys susitikti su Dievu ir vieni su kitais, puoselėti krikščioniškąją piligrimystę

Plačiau apie darbininkus

Arkivyskupijos ganytojų, jų padėjėjų kunigų sielovadinės pastangos ir nuoširdus rūpinimasis savo ganomaisiais, arkivyskupijos teritorijoje veikiančių vienuolinių kongregacijų narių pasišventimas, įvairiuose apaštalavimo baruose talkinančių katalikų pasauliečių nuoširdi ir aktyvi tarnystė, visa plati dekanatų, parapijų, institucijų, draugijų, organizacijų veikla atspindi gyvą krikščionybės tradiciją, siekimą uolia tarnyste liudyti Evangeliją, kurti ir plėtoti darnų arkivyskupijos bendruomenės gyvenimą. 

Arkivyskupijoje tarnauja daugiau kaip 100 kunigų, beveik dvi dešimtys jų yra vienuoliai. Įvairias tarnystes atlieka 4 vyrų vienuolijų (jėzuitų, kapucinų, marijonų, pranciškonų) broliai vienuoliai. Beveik 200 seserų vienuolių priklauso 14-kai pašvęstojo gyvenimo kongregacijų, kurių centrai ir namai įsikūrę arkivyskupijos teritorijoje (išsamiau žr. statistiką >>).

Kauno kunigų seminarija rengia būsimuosius kunigus Kauno arkivyskupijai, Šiaulių ir Vilkaviškio vyskupijoms. Kasmet įšventinama po kelis naujus kunigus bei diakonus. Nuo 2011 m. arkivyskupijoje pradėtas nuolatinio diakonato rengimas: įsteigtas nuolatinių diakonų rengimo centras, jame diakonatui rengiasi pasauliečiai vyrai.

 Kauno arkivyskupijos II sinodo dalyviai, Kaunas, 2007 10 21

Teologijos bei religijos studijų galimybę jaunuoliams teikia Kaune atkurto Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas. KTF centruose plėtojamos santuokos bei šeimos ir Bažnyčios istorijos studijos.

Arkivyskupo pagalbininkai sielovados darbuose yra arkivyskupijos kurijos bei jos pagrindinių institucijų – Carito, Katechetikos, Jaunimo, bei Šeimos centrų, Jono Pauliaus II piligrimų centro – darbuotojai. Institucijų veikla apima artimo meilės darbus, tikybos mokymą ir parapinę katechezę, jaunimo katalikišką ugdymą, sužadėtinių bei šeimų sielovadą padedant ir visuomenei spręsti šeimų gyvenimo, jaunimo užimtumo ir ugdymo sunkumus, skatinant rūpinimąsi savo silpniausiais nariais, plėtojant savanorišką veiklą.

Vaikų ir jaunimo tikėjimo ugdymu mokyklose rūpinasi visas būrys tikybos mokytojų, sakramentams rengia parapijų katechetai. Atnaujinama Carito veikla ieškant būdų, kaip geriau atlikti jo misiją pasitarnaujant fiziškai bei dvasiškai vargstantiems. Ligonių sielovadai skiriama kapelionų tarnystė gydymo įstaigose. Jų bendruomenių maldai tarnauja daugumoje gydymo įstaigų pašventintos koplyčios. Svarbi šeimų sielovados sritis, be kitų, yra sužadėtinių rengimas santuokai (paskaitomis bei nedidelėse grupėse, kurias veda savanoriai sutuoktiniai). Akademinės sielovados bendradarbių veikla skirta aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – bendruomenėms. Kaune veikia beveik 10 katalikiškų bendrojo lavinimo įstaigų. Jos ugdymo procese remiasi krikščioniškomis vertybėmis.

Pastarojo meto evangelizacinėmis programomis bei iniciatyvomis (pvz., Atsinaujinimo dienomis parapijose, Misijų renginiais Kauno mieste, jau ilgus metus puoselėjama „Valentino dienos KITAIP“ tradicija, ugdymo seminarais sielovados bendradarbiams parapijose ir kt.) atsiliepiama į popiežiaus Pranciškaus kvietimą būti misionieriška Bažnyčia, atvira ir patraukiančia taip pat ir nutolusius, atšalusius nuo tikėjimo, naujai pakviečiant į bažnytines bendruomenes, idant visus pasiektų Geroji Naujiena ir Bažnyčios raginimas kurti gyvenimą ant Evangelijos pamatų.

Nuo seno ekumeninis ryšys sieja su arkivyskupijos teritorijoje esančiomis krikščioniškomis Bažnyčiomis ir bendrijomis, ypač su tradicinėmis – stačiatikių, evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų – kasmet švenčiant Maldos už krikščionių vienybę savaitę. 2008 m. pirmos ekumeninės pamaldos buvo švenčiamos Šiluvoje. Kaune drauge surengtos tarptautinės ekumeninės konferencijos šeimos vertybėms ginti.

Arkivyskupijos dvasiniam gyvenimui naujų impulsų teikia jos bendruomenės, kartu su visa Bažnyčia Lietuvoje, atsiliepimas į Visuotinėje Bažnyčioje švenčiamus Kunigų (2010), Tikėjimo (2013), Pašvęstojo gyvenimo (2015), Gailestingumo jubiliejaus (2016) metus.