į pirmą puslapį
Apie arkivyskupiją, jos istoriją ir įžymybes

Įžymios vietos

 Algirdo Kazlos fotografija

Tiek metropolijos centre Kaune, tiek daugelyje arkivyskupijos miestų ir miestelių yra reikšmingų vietų, turtingų krikščioniškojo paveldo, garsėjančių ypatinga bažnytine tradicija ar liaudies pamaldumu, didingomis išliekamosios sakralinės vertės šventovėmis.

Kai kuriose arkivyskupijos šventovėse per viešnagę Lietuvoje 1993 m. rudenį lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Bendru Lietuvos vyskupų ir Lietuvos vyriausybės sutarimu 2007 m. pradėtas Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektas, į kurį įtrauktos ir keturios Kauno arkivyskupijos šventovės: Šiluva, Kauno arkikatedra bazilika, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia ir Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia.

 Šiluva, 2008. Gintaro Česonio fotografija

Pagrindinė arkivyskupijos piligriminė šventovė yra Šiluva, garsi prieš 400 metų, 1608-aisiais, čia įvykusiu Švč. M. Marijos apsireiškimu. Šiluva jau penkis šimtmečius, ypač per didžiuosius Šilinių atlaidus, kasmet sutraukia minias piligrimų. Šiandien Šiluva – šiuolaikinis piligrimystės centras. Čia atvykstantys piligrimai lanko seniausią, kaip manoma, Europoje Marijos apsireiškimo vietą, kurią savo atvykimu yra pagerbęs pats popiežius šv. Jonas Paulius II. Tūkstančiams maldininkų Šiluva yra šventa vieta, kur meldžiama fizinio ir dvasinio išgijimo Šiluvos Dievo Motinos, Ligonių Sveikatos, užtarimu, kur šimtmečiais maldauta tikėjimo ir tėvynės laisvės. Pamažu atnaujinamoje Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje saugomas 300 metų senumo, malonėmis garsus, 2003 m. restauruotas ir popiežiaus karūnomis vainikuotas Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Marijos apsireiškimo vietą žymi didingoji Apsireiškimo koplyčia.

 Kauno arkikatedra. Gintaro Česonio fotografija

Kauno arkikatedrai katedros titulą (su vyskupo sostu) 1895 m. suteikė popiežius Leonas XIII. Taip ši bažnyčia, 1864 metais carinei valdžiai iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių vyskupijos centrą (kartu ištrėmus čia ir Žemaičių vyskupą M. Valančių), tapo Žemaičių vyskupijos katedra. Bazilikos titulas suteiktas 1921 m., minint Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejų. 1926 m. katedrai popiežius Pijus XI suteikė arkikatedros titulą su arkivyskupo metropolito sostu. Tai vienintelė Lietuvoje bazilikinio tūrio gotikos bruožų turinti šventovė. Joje piligrimai gali suklupti maldai prie garsaus, labai seno Sopulingosios Dievo Motinos (XVI a. pab.–XVII a. pr. ) atvaizdo, melsti šv. Jono Pauliaus II užtarimo prie jo atvaizdo ir relikvijų 2013 m. įrengtame šoniniame altoriuje. Jis įrengtas 2013 metais minint arkikatedros 600 metų jubiliejų ir popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą.

 


 Pažaislis. Vytauto Kandroto fotografija

Puikia baroko architektūra, lipdiniais bei freskomis garsėjantį Pažaislio vienuolyno ansamblį, dar tebelaukiantį didžiųjų atnaujinimo darbų, prižiūri seserys kazimierietės, ypač vasaromis priimančios daug atvykstančių piligrimų, jau šiandien norinčių apžiūrėti unikalią piligrimystės vietą. Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje ypač tikinčiųjų gerbiamas Marijos Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu paveikslas.


 Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Gintaro Česonio fotografija

XX a. tarpukario Nepriklausomybės laikotarpiu Kaune pradėta statyti paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Atkūrusioje Nepriklausomybę Lietuvoje buvo tęsiami šios kovas už laisvę simbolizuojančios šventovės statybos darbai, gydant sovietmečio žaizdas Bažnyčiai (sovietinė valdžia buvo pavertusi šventovę radijo gamykla). Pirmosios šv. Mišios pastolių apjuostoje bažnyčioje aukotos 1997 m. Šventovės dedikacijos iškilmės vyko 2004 m. gruodį. 2015 m. sausio 20 d. popiežius Pranciškus jai suteikė bazilikos titulą.

Ukmergė minima tarp septynių vietovių, kur netrukus po Lietuvos krikšto buvo pastatydintos pirmosios bažnyčios. Pirmoji bažnyčia Ukmergėje – Šv. apaštalo Petro ir Povilo – pastatyta Lietuvos krikšto metu, Jogailos rūpesčiu apie 1387 m.

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia siejama su vyskupu J. K. Kosakovskiu – 1791–1793 m. savo pastatytoje bažnyčioje jis ir palaidotas. Skarulių Šv. Onos bažnyčia beveik nepasikeitusi nuo XVII a. išliko iki šių dienų. Žeimių, seniausios vidurio Lietuvos (XIV a.) gyvenvietės, Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios šventoriuje palaidotas daugiau kaip 30 Lietuvos bažnyčių projektų autorius V. Michnevičius.

Vaizdingi panemunio miestai mena atkaklaus krikščionybės skleidimo istoriją: Veliuona, kur parapija įsteigta 1421 m., dabartinis dekanato centras Jurbarkas, kur karalienė Bona dar 1502 m įpareigojo pastatyti bažnyčią.

Raseiniai išryškėjo kaip religinis centras, įvedus Žemaičiuose krikščionybę, čia Vytauto potvarkiu buvo pastatydinta bažnyčia. Raseiniuose nuo XVII a. darbavosi vienuoliai dominikonai, karmelitai, pijorai.

1403 m. pastatyta Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia – viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių, gerai pastebima ant aukščiausios miesto kalvos. Yra manančių, kad ji statyta kryžiuočių kaip tvirtovė. Kėdainių krašte didesni piligrimų traukos centrai yra Paberžė, Dotnuva.

Įdomią istoriją pakaunėje turi Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – liaudiškosios architektūros pavyzdys. Statant Kauno hidroelektrinę žmonių rūpesčių bažnyčia išsaugota ir visa (taip pat ir varpinė) 1958–1959 m. perkelta iš užliejamos teritorijos į viršutinę Nemuno terasą.

Kauno senamiestyje architektūra ir amžiumi ypač išsiskiria Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo), Šv. Jurgio Kankinio (restauruojama), Šv. Mikalojaus ir kitos bažnyčios, miesto centre – Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, XIX a. pab. statyta kaip stačiatikių soboras, skirtas Kauno tvirtovės kariuomenei.

Kitos arkivyskupijos šventovės ir vietos, Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo rekomenduojamos piligrimystei, yra Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia su garsiuoju Nukryžiuotoju, Vepriai, nuo XIX a. garsūs Kalvarijomis, dramatiškos istorijos medinė Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia su šeimų globėjo šv. Juozapo paveikslu.

Šimtmečių bažnytinio meno paveldą stengiamasi išsaugoti taip pat Kauno arkivyskupijos muziejuje.