į pirmą puslapį

Dievo tarnaitė Adelė DIRSYTĖ (1909–1955)

  • Beatifikacijos, arba kankinystės deklaravimo, byla pradėta 2000 m.;
  • katalikė pasaulietė, mokytoja ateitininkė, tremtinė, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė;
  • Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga drauge su 30 tūkst. naujųjų tikėjimo kankinių pasaulyje ir 114 kankinių Lietuvoje įrašyta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), popiežiaus Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje;
  • apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (1999 m., po mirties).

Dievo tarnaitė Adelė DIRSYTĖ Gimė 1909 m. balandžio 15 d. Promislavo vienkiemyje (Šėtos vls.; tėvų sodyba, buvusi prie Aukštųjų Kaplių tarp Šėtos ir Kėdainių, neišliko, nes sovietmečiu buvo sunaikinta). Tėvai – Agota Ragaišytė ir Antanas Dirsė – buvę pamaldūs ir darbštūs ūkininkai, tris vaikus iš penkių leido į mokslus. Jauniausioji šeimoje Adelė lankė pradinę mokyklą Aukštuosiuose Kapliuose, vėliau Šėtos progimnaziją. 1924–1928 m. mokėsi Kėdainių gimnazijoje, o ją baigusi įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Mirus tėvui, vėliau netekusi ir brolio paramos, buvo priversta nutraukti studijas. Kurį laiką dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, rašė straipsnius mergaičių ir moterų ugdymo temomis, religinę poeziją, bendradarbiavo žurnaluose „Moteris“, „Naujoji vaidilutė“. 1940 m. gavo VDU Teologijos-filosofijos fakulteto baigimo diplomą.

Prasidėjus sovietų okupacijai dirbo mokytoja Vilniaus mergaičių gimnazijoje. Vokiečių okupacijos metais organizavo paramą vargstantiems, dirbo su moksleiviais ateitininkais ir akademiniu jaunimu. Tokią veiklą tęsė ir antrosios sovietų okupacijos metais.

1946 m. kovo 6 d., apkaltinta antisovietine veikla, buvo suimta, žiauriai tardyta saugumo rūsiuose. 1946 m. lapkričio 2 d. nuteista dešimčiai metų kalėti ir dar penkeriems metams atimta teisė grįžti į Lietuvą. 1947 m. išgabenta į Čumą (Komi Respublika) tiesti geležinkelio, kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. 1949 m. išvežta 70 km už Taišeto (Irkutsko sritis) kirsti miško. 1950 m. atsidūrusi Magadane, dirbo statybose. Ypač stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė dvasinės stiprybės semtis maldoje. Už jos daromą dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama. Nužudyta ar mirė Chabarovsko krašte 1955 m. rugsėjo 26 d. pakeliui į Lietuvą iš lagerių. Iki šiol nežinomos nei jos žūties aplinkybės, nei palaidojimo vieta.

Sibiro tremtyje rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių. Maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę. 1953 m. vasario 16-ąją perdavė draugei su prierašu: „kad galėtumei geriau su mumis jausti, mąstyti, garbinti Viešpatį, siunčiame šią maldų knygelę." Sibiro kalinių maldaknygė pavadinimu „Marija, gelbėk mus“ pirmą kartą išleista 1959 m. „Ateities“ spasutuvėje Putname, vėliau pasklido įvairiuose kraštuose, išleista 12-ka pasaulio kalbų (anglų, vokiečių, ispanų, olandų, prancūzų, kinų, lenkų ir kt.) penkiuose žemynuose. Pogrindinė laida Lietuvoje – 1964 m. Pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje –1990 m. Trečiąją laidą 2009 m. palydėdamas, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius rašė: „Yra nemažai medžiagos apie šią taurios dvasios lietuvaitę, tačiau jei turėtume tik šią kuklią jos maldaknygę, parašytą didelės kančios naktyje, jos užtektų atkurti gražios, spinduliuojančios per kiekvieną maldos žodį dvasios paveikslą.“


Marija, apšviesk klystančius, gelbėk mirusius karžygius, leiski prisikelti mūsų šventai Lietuvai, kad, kaip šviesi žvaigždė, kitų tautų tarpe šviestų, spindėtų ir garbintų Tavo Sūnaus ir Tavo begalinį gailestingumą ir meilę
(iš maldaknygės „Marija, gelbėki mus“)
Malda prašant Adelę DIRSYTĘ paskelbti palaimintąja
Visagali Viešpatie Dieve, Tikėjimo, Vilties ir Ištvermės šaltini!
Tu palaikai ir stiprini pasitikinčius ir sekančius Tavimi. Žiauriuose Sibiro lageriuose daugelį metų stiprinai mokytoją Adelę Dirsytę, kad liktų ištikima Tavo valiai ir būtų pamokančiu pavyzdžiu artimui.
Viešpatie, suteik malonę, kad Tavo tarnaitė, mokiusi žodžiu ir savo gyvenimu, o tikėjimu paliudijusi kankinystę, galėtų tapti mūsų Užtarėja danguje. Amen.

Imprimatur
+ Lionginas VIRBALAS SJ
Kauno arkivyskupas metropolitas

Beatifikacijos procesas
„Sąmoningas Kristaus sekimas iki kankinystės gražiausiai buvo realizuotas tikėjimo kankinės Adelės Dirsytės, kurios kankinystės oficialaus pripažinimo bylą šiandien iškilmingai pradėsime, gyvenime. <...> Šiandien mūsų tautiečiai yra tarsi primiršę kuo alsavo totalitarinė sistema, naikinusi tokios taurios dvasios žmones kaip Adelė Dirsytė. Daugelis, pasitaikius gyvenimo sunkumams, dejuoja, o kai kas net ilgisi praėjusių laikų. Šiandien mūsų kankinė, kaip ir anuomet eidama Kryžiaus kelią, kviečia mus ne kerštui ar neapykantai, bet susimąstyti, kad tikras gyvenimas statomas ne ant melo ir neapykantos, o ant uolos, kuri yra Jėzus Kristus. Su Juo mokytoja nepalūžo sunkiausių išbandymų dienomis.“ (iš tuomečio Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus homilijos „Kankinės vainikas“ >>)

2000 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičius SJ, pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas. Po pamaldų Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje įvyko arkivyskupo S. Tamkevičiaus SJ vadovaujamas bažnytinio tribunolo pirmasis posėdis. Šventumo ir kankinystės bylos procesui vesti buvo paskirti teisėjai.

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas 2017 m. paskiria kun. Andrių Končių beatifikacijos bylos postulatoriumi.

.

Beatifikacijos arba kankinystės bylos tribunolas
  • Bylos postulatorius – kun. Andrius KONČIUS
  • Įgaliotas teisėjas – mons. bažn. t. lic. Adolfas GRUŠAS
  • Teisingumo saugotojas – mons. teol. dr. Artūras JAGELAVIČIUS
  • Bylos notarė – teol. lic. Alma GURSKIENĖ
Atminimo ženklai
  • 1999 m., minint A. Dirsytės 90-ąsias gimimo metines, Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje pašventintas ąžuolinis koplytstulpis, aut. tautodailininkas V. Remeika.
  • 1999 11 10 ses. Onos Mikailaitės straipsnis „Adelė Dirsytė: Sibiro maldaknygės autorė“, „Laiškai lietuviams“ >>
  • 1999 11 28 Kaune suorganizuota konferencija A. Dirsytės gyvenimui ir kankinystei atminti.
  • 2000 m. išleista knyga A. Dirsytė. „Jūs manieji: Laiškai“, Kaunas.
  • 2003 m. išleista knyga „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai“, sud. Mindaugas Bloznelis, Vilnius, Katalikų moklsų akademija.
  • 2005 m. išleista knyga „Šauksmas iš Sibiro. Adelė Dirsytė ir kalėjime sukurta maldaknygė“, sud. kun. Kęstutis A. Trimakas, pdf >>
  • 2009 04 19 Kaune, Vilniuje, Šėtoje paminėtos A. Dirsytės gimimo 100-osios metinės. Arkivyskupo S. Tamkevičiaus homilija Kauno arkikatedroje „Pergalė prieš pasaulį“ >>.  Paminėjimo kronika: www.kolyma.lt >>  ir  www.baznycioszinios.lt >>.   
  • 2009 05 straipsnis „Džiaugtis savo didingumu. Adelės Dirsytės gimimo šimtmečiui“ (parengė D. Gudžinskienė), www.artuma.lt >>
  • 2011 08 23 Jurgitos Ogulevičiūtės straipsnis „„Lagerių moterys: trys lietuvių stiprybės liudijimai“, alfa.lt >>
  • 2011 m. dokumentinių filmų ciklas „Lagerių moterys“ (apie A. Dirsytę ir kt.). Kūrėjai – Juozas Matonis ir Vytautas Domaševičius, LRT mediateka >>
  • 2014 04 23 Irenos Petraitienės straipsnis „Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė – būsima šventoji“ , www.bernardinai.lt >> 
  • 2014 11 25 Kėdainių r. mokyklų bibliotekininkų seminaras, skirtas Adelės Dirsytės 105-osioms gimimo metinėms ir žūties 60-mečiui Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje >>
  • 2016 11 12 Kunigų Nerijaus Pipiro, Andriaus Končiaus straipsnis „Visa atnaujinti ir visa ištverti Kristuje: Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė“, www.bernardinai.lt >>
  • 2017 m. gavėniai išleisti „Kryžiaus keliai su Dievo tarnaite Adele Dirsyte“ , sudarė kun. Robertas Urbonavičius (tekstai spausdinami iš Sibiro lietuvių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“), www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2017 01 21 Antanidos Likšienės straipnis „…tik duoki man kankinių drąsos ir stiprybės“,  „Kėdainių mugė“ >> 
  • 2017 05 23 Kauno Juozo Urbšio mokykloje paminėtos Dievo tarnaitės kankinės Adelė Dirsytė ir Elena Spirgevičiūtė, www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2017 09 26 Kun. Roberto Urbonavičiaus straipsnis „Neįveiktoji Adelė Dirsytė“, „Pro Patria“ >> 
  • 2017 10 07 kun. Andriaus Končiaus pranešimas „Mes galime tik atleisti. Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė“ ir liudijimai Kauno arkikatedroje (Atsinaujinimo dienoje), www.kaunoarkivyskupija.lt >>