į pirmą puslapį

Švietimas ir ugdymas

Kauno kunigų seminarija yra būsimų kunigų mokymo ir ugdymo įstaiga, 2004 m. šventusi 140 metų gyvavimo sukaktį. Ji rengia kunigus Kauno arkivyskupijai, Vilkaviškio vyskupijai ir Šiaulių vyskupijai. Seminarija įsikūrusi istoriniuose 1934 m. statytuose rūmuose, atnaujintuose 1993 m., laukiant popiežiaus šv. Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje.

Kauno kunigų seminarija taip pavadinta į Kauną 1864 m. perkėlus Žemaičių kunigų seminariją. Nuo 1938 m. popiežiaus Pijaus XI leidimu – tarpdiecezinė. 1922 m. seminarija sujungta su Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetu. Sovietų okupacijos dešimtmečiais Kauno tarpdiecezinė kunigų seminarija buvo vienintelė Lietuvoje kunigų seminarija, o joje veikė Teologijos fakultetas. Nepriklausomybės išvakarėse 1989 m. atskiros vyskupijos savo klierikus iš Kauno seminarijos palaipsniui perkėlė į savo vyskupijų seminarijas (šiuo metu Lietuvoje yra trys kunigų seminarijos: Kaune, Telšiuose, Vilniuje). Katalikiškųjų studijų kongregacijos nurodymu seminarijos Teologijos fakultetas 1994 m. buvo sujungtas su VDU Teologijos-filosofijos fakultetu ir pavadintas Katalikų teologijos fakultetu Vytauto Didžiojo universitete. Seminarijos klierikai studijuoja filosofiniame ir teologiniame kurse, o sėkmingai baigusieji studijas gauna VDU KTF bakalauro diplomą. Seminarijoje yra vienų metų įžanginių studijų programa – propedeutinis kursas, kurį laiką jis buvo Šiluvoje, Jono Pauliaus II namuose. Seminarijos bendruomenė leidžia žurnalą „Žingsniai ir stabtelėjimai“. 2016 m. balandį minimas seminarijos 150 metų gyvavimo jubiliejus.

Katalikų teologijos fakultete VDU veikia Teologijos, Religijos studijų katedros, Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos bei Santuokos ir šeimos studijų centrai. Fakultete dirba apie 30 dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Studentai savo pasaulėjautą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, ketina dirbti bažnytinėse bei visuomeninėse organizacijose. Stojantieji gali rinktis Katalikų teologijos bei Religijos pedagogikos bakalauro studijų programas. Čia taip pat galima įgyti teologijos licenciatą, religijos mokslų magistrą ir edukologijos magistrą. Studentai turi galimybę gilinti žinias ES universitetuose. Fakultete veikia Studentų mokslinė draugija „Signum“, leidžiamas mokslinis žurnalas „Soter“.

Teologijos-filosofijos fakultetas Lietuvos universitete Kaune įsteigtas 1922 m., o Vatikano seminarijų ir universitetų studijų kongregacijos kanoniškai patvirtintas 1928 m. Teologijos-filosofijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete veiklą plėtojo iki 1940 m. Vėliau perkeltas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Nuo 1953 d. tapo tik Teologijos fakultetu. 1990 m. Teologijos-filosofijos fakultetas VDU buvo atkurtas. 1994 m. sujungtas su KKS Teologijos fakultetu ir pavadintas Katalikų teologijos fakultetu Vytauto Didžiojo universitete. 2002 m. KTF įsikūrė rekonstruotame pastatų komplekse (buvusiuose Šv. Zitos draugijos rūmuose).

VDU Socialinio darbo studijos savo šaknimis siekia 1992 m., kai Vytauto Didžiojo universitete pradėtos Socialinio darbo studijos. Tai buvo pirmoji socialinio darbo magistrantūros studijų programa Lietuvoje, jos iniciatoriai – Lietuvos ir JAV Vyskupų konferencijos, taip pat Lietuvos Caritas, Ilinojaus (JAV) ir Loyolos (Čikaga, JAV) universitetai. Užsienio dėstytojų patirtį perėmę pirmieji šios programos absolventai dirba instituto dėstytojais. Pagrindinių (bakalauro) studijų programa pradėta 1997 m. Socialinio darbo studijos buvo vykdomos Socialinės rūpybos profesinių studijų centre, kuris 2002 m. tapo Socialinio darbo institutu, o 2008 m. – Socialinės gerovės fakultetu. 2010 m. Socialinės gerovės fakultetas tapo Socialinės gerovės institutu. Dabar tai VDU SMF Socialinio darbo katedra. Fakultete rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai dirbti socialinės sanglaudos bei gerovės (taip pat ir šeimų), socialinės politikos formavimo srityse.

Naują impulsą antrąjį laisvės dešimtmetį akademinės sielovados aukštosiose mokyklose plėtotei suteikė 2006 m. pradžioje Kaune surengtas LVK pirmininko arkiv. S. Tamkevičius SJ bei LVK Nuolatinės tarybos bei Švietimo komisijos narių – kardinolo A. J. Bačkio, vyskupų R. Norvilos, J. Borutos SJ, J. Ivanausko susitikimas su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) atstovais. Šiame pirmame tokio pobūdžio susitikime aptartos bendradarbiavimo galimybės abiem šalims aktualiu akademinio jaunimo, kuriam priklauso Lietuvos ateitis, dvasinio ugdymo klausimu. Susitikimo metu nutarta parengti memorandumą, kuriame būtų išdėstyti bendri Bažnyčios ir universitetų tikslai akademinės sielovados srityje. Kauno arkivyskupijoje akademinė sielovada lig tol labiausiai rūpintasi VDU. Po susitikimo darbą pradėjo Kauno aukštųjų mokyklų akademinės sielovados kuratorė. Pastaruoju metu VDU, KTU, LSMU bendruomenės turi savo kapelionus, jiems padeda akademinės sielovados koordinatorės. Siekiama glaudaus Bažnyčios ir akademinių bendruomenių bendradarbiavimo. Kaune taip pat veikia Marijonų talkininkų akademinės sielovados centras prie Šv. Gertrūdos bažnyčios.

Nevalstybinė VšĮ Kolpingo kolegija Kaune (1996 m. įkurta kaip Kolpingo aukštesnioji mokykla, nuo 2001 m. tapo aukštąja mokykla) teikia aukštąjį išsilavinimą liudijantį profesinio bakalauro diplomą (vadyba, teisė, finansai, socialinis darbas, verslo anglų kalba), vykdo socialinės globos projektus (visose vyskupijose), jaunimo veiklą. Kolegijos steigėjas yra Lietuvos Kolpingo fondas – katalikiška labdaros ir paramos organizacija, vienijanti socialiai atsakingus žmones, veikiančius savipagalbos principu.

Pirmuosius tvirtus žingsnius pasirinktame katalikiškajame kelyje žengia  VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro bendruomenė ir Šv. Ignaco Lojolos kolegija.

Neformaliuoju suaugusiųjų religiniu švietimu ir ugdymu rūpinasi 1998 m. Kaune įsteigtas VšĮ Gyvenimo ir tikėjimo institutas, neatpažįstamai išplėtojęs savo veiklą nuo tada, kai šio instituto pirmtakai – Craighead`o (Škotijos) instituto bendradarbiai 1993 m. surengė kursus Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojams. Šiuo metu institutas sėkmingai tęsia pradėtas ir kuria naujas programas, rengia rekolekcijas, dvasines pratybas, atlieka tyrimus. Veikla remiasi šv. Ignaco Lojolos dvasingumu.

Sovietų okupacijos sąlygotos religinio ugdymo spragos paliko pėdsakus kelių kartų sąmonėje. Tikybos dėstymas atkurtosios Nepriklausomybės pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose sudarė prielaidas mokiniams geriau pažinti tikėjimą, rengtis sakramentams (nuo 2003 m. rengimas sakramentams perkeltas į parapijas). Tikybos pamokas arkivyskupijos mokyklose lanko apie 50 proc. visų moksleivių. Tikybos mokytojams reikalingą kvalifikaciją galima įgyti keliose Lietuvos aukštosiose mokyklose, tarp jų ir VDU KTF. Katalikų religijos mokytojų neuniversitetinių studijų programas rengė ir tikybos mokytojus ruošė Kaune veikusi valstybinė Religijos studijų, o nuo 2007 m. Stasio Šalkauskio kolegija, uždaryta 2009 m. Jos ištakos buvo 1990 m. prie Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos Teologijos fakulteto pradėti rengti tikybos mokymo kursai, 1993 m. pertvarkyti į neakivaizdinę katechetų mokyklą prie Kauno kunigų seminarijos. 1998 m. ši mokykla perorganizuota į Lietuvos katechetikos centro aukštesniąją katechetų mokyklą, 1999 m. mokykla įregistruota kaip Lietuvos katechetikos centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta Kauno aukštesnioji katechetų mokykla. Kauno aukštesnioji katechetų mokykla 2003 m. buvo reorganizuota į valstybinę Religijos studijų kolegiją.

Vienintelė katalikiška gimnazija Kaune – Kauno jėzuitų gimnazija yra nevalstybinė mokykla, nuo 2005 m. priklausanti Lietuvos Jėzuitų draugijai. 1991 m. A. Mickevičiaus vidurinė mokykla Kaune atgavo savo senąjį pavadinimą ir tapo Kauno jėzuitų vidurine mokykla, nuo 1997 m. – Kauno jėzuitų gimnazija. Ji viena seniausių mokyklų mieste (Kaune apsigyvenę jėzuitai savo mokyklą čia įsteigė 1649 m.).

Pastarojo dešimtmečio pabaigoje, švietimo pertvarkos vėjuose, šešios vidurinės mokyklos, pasiryžusios ugdymo procese vadovautis krikščioniškosiomis vertybėmis ir jas ugdyti, Kaune tapo katalikiškosiomis. Viena pirmųjų buvo VšĮ „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla, paskui įsteigtos Kaune – J. Urbšio katalikiška vidurinė mokykla, Aleksandro Stulginskio katalikiška vidurinė mokykla, Jono ir Petro Vileišių katalikiška vidurinė mokykla ir „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla, Sargėnuose – Kauno Šv. Kazimiero vidurinė mokykla.

Jau beveik du dešimtmečius nuo 1991 m. vaikų ir jaunimo muzikinį lavinimą ir dorinį ugdymą vykdo Kauno sakralinės muzikos mokykla, įkurta vos sušvitus Lietuvos laisvės vilčiai. Mokyklos tikslas – profesinis mokymas religinio auklėjimo šviesoje. Moksleiviai atlieka religinę ir pasaulietinę muziką, plėtoja liturginę chorinę muziką, nuolat gieda šv. Mišiose Kauno arkikatedroje bazilikoje, kitose bažnyčiose.

Katalikiškos krypties ikimokyklinio ugdymo įstaigos Kaune yra Kauno darželis-mokykla „Šviesa“.