į pirmą puslapį

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika

 Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Silvijos Knezekytės fotografija

Kauno Žaliakalnyje, ant šlaito, Žemaičių g., iš visų pusių miestiečiams ir miesto svečiams puikiai matoma balta didingoji paminklinė Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika ir jos 70 metrų aukščio bokštas – tikras lietuvių tautos dvasinio atgimimo ir laisvės simbolis.

Ši modernios architektūros bažnyčia turi sudėtingą istoriją, savo pradžia siekiančią tarpukario Lietuvą ir aktyviai bei entuziastingai joje kurtą tautos gyvenimą. Vos užbaigus pagrindinius statybos darbus 1940 m. bažnyčia buvo nusavinta sovietų valdžios. Nuo 1952 m. rekonstruota ir pritaikyta Radijo gamyklai. Didžiulėmis pastangomis atstatyta atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje. Tai mėgstama ir lankoma Kauno šventovė ne tik miesto gyventojų. Nuo bažnyčios terasos atsiveria miesto erdvės. Šventovė pritaikyta ir neįgaliųjų patogumui.

Mintis Kaune, tuometinėje Laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėką Dievui už atgautą laisvę kilo 1922 m. 1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas. 1928 m. miesto savivaldybė padovanojo sklypą. Iš konkursui pateiktų projektų buvo pasirinktas inž. Karolio Reisono darbas. 1933 m. patvirtintas galutinis bažnyčios projektas ir gautas leidimas statyti. Dėl Lietuvoje tuo metu buvusios finansinės krizės greitai įgyvendinti sumanymą nebuvo įmanoma, tad iš pradžių nutarta pastatyti nedidelę laikiną bažnyčią (ir dabar Aukštaičių g. tebeveikiančią mažąją Prisikėlimo bažnyčią). 1926 m. pradžioje, rengiantis švęsti Nepriklausomybės dešimtmetį, arkivyskupo Juozapo Skvirecko inicijuotame visų visuomenės sluoksnių atstovų susirinkime nutarta Nepriklausomybės atgavimui įamžinti pastatyti Tautos šventovę, Nuo 1927 m. bažnyčios statyba rūpinosi kan. Feliksas Kapočius.

1934 m. buvo pašventintas iš Palestinos Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo. Bažnyčia buvo statoma daugiausia už suaukotas lėšas. 1940 m. pavasarį jau buvo baigti pagrindiniai statybos darbai.

 Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Algirdo Kazlos fotografija

Darbus nutraukė sovietinė okupacija. Pastatas konfiskuotas, po karo čia įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“). Pritaikant gamybos reikmėms, pastatas rekonstruotas (šoninėse navose įrengti trys, centrinėje navoje penki aukštai, nuversti kryžiai, nugriauta terasos koplyčia). Parapijos tikintiesiems per visą sovietų okupacijos laikotarpį teko tenkintis prieškariu statyta mažąja bažnyčia.

1988 m. prasidėjus tautiniam atgimimui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. 1989 m. įregistruoti šventovės atstatymo tarybos įstatai. 1990 m. gamykla įpareigota grąžinti statinį. Gamyklai bankrutavus, susitarimas nebuvo vykdomas, vangiai vyko technologinių įrengimų iškėlimas. 50 metų netinkamai eksploatuotas ir ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys atiduotas itin blogos būklės.

Atstatymo darbams labai trūko lėšų. Iš visuomenės suaukotų 1993–1997 m. buvo vykdomi tik būtiniausi darbai, kuriais norėta apsaugoti pastatą nuo tolesnio irimo. Atstatymo darbai pagyvėjo 1997 metais, gavus vyriausybės finansinę paramą. Tais metais pastolių apjuostoje bažnyčioje pirmąkart aukotos šv. Mišios.

Iki 2004 m. ant bažnyčios stogo pašventinta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia žuvusiems už laisvę atminti. Koplyčios altoriuje įmūryta šv. Antano relikvija. Švč. Sakramento koplyčios altorių šioje bažnyčioje puošia Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopija. Šventosios Šeimos koplyčia skirta krikštyklai.

2004 m. gruodžio 26 d. įvyko paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios dedikacijos iškilmės. Jos dabar kasmet minimos antrąją šv. Kalėdų dieną. 2006 m. pašventintas kolumbariumas. Jame palaidoti bažnyčios statytojo kan. F. Kapočiaus palaikai. 

2011 m. balandžio 25 d. pašventintas didžiojo altoriaus horeljefas „Prisikėlęs Kristus“, kuriuo užbaigtas šios šventovės sakralinės erdvės sutvarkymas. Horeljefo autorius – skulptorius Vytautas Kašuba (1915–1997). Horeljefas į Kauną atkeliavo iš JAV.

2012 m. Didįjį penktadienį bažnyčioje pašventintos Kryžiaus kelio stotys (autorius J. Vosylius).

2015 m. balandžio 6-ąją, antrąją šv. Velykų dieną, švenčiant Eucharistiją Kristaus Prisikėlimo šventovėje, dalyvaujant apaštališkajam nuncijui Baltijos šalyse arkivyskupui Pedro López Quintanai, Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui SJ, kitiems Lietuvos vyskupams, kunigams, gausiems tikintiesiems, iškilmingai paskelbta apie popiežiaus Pranciškaus 2015 m. sausio 20 d. jai suteiktą bazilikos (mažosios) titulą. Šis titulas vainikavo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-metį ir konsekracijos 10-metį, kurį parapija šventė 2014 m. pabaigoje.

Išsamiau žr.: