į pirmą puslapį

Prelatas Stanislovas JOKŪBAUSKIS

1880 * 1905 * 1947
  • Kauno arkivyskupijos valdytojas 1944–1947 m. 
 Prelatas Stanislovas JOKŪBAUSKIS (1880–1947)

Gimė 1880 m. gegužės 8 d. Pučkoriškėje, Kelmės vlsč. 1897–1902 m. studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, vėliau – Peterburgo dvasinėje akademijoje, Fribūro universitete. Kunigu įšventintas 1905 m. Nuo 1907 m. dirbo kapelionu ir dėstė gimnazijose. 1917–18 buvo kapelionas ir literatūros mokytojas Riazanėje. Nuo 1931 m. Kauno arkivyskupijos kapitulos kanauninkas. Nuo 1938 m. prelatas. 1932–1944 m. dirbo Kauno kunigų seminarijos dėstytoju, vicerektoriumi. Nuo 1932 m. buvo Kunigų sąjungos misijoms remti pirmininkas. Nuo 1938 m. Kauno arkivyskupijos kurijos tribunolo teisėjas. 1932 m. apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu. Išleido knygas: „Naujojo Įstatymo Šventoji istorija“ (1931), „Mišių aukos turinys“ (1938), „Brevijoriaus psalmių lotyniškasis tekstas su lietuviškąja parafraze“ (1939).

1944 m. ordinaro įgaliotas tapo arkivyskupijos valdytoju pasitraukus iš Lietuvos arkivyskupui J. Skvireckui ir vyskupui V. Brizgiui. 1945 m. sovietų saugumo spaudžiamas pasirašė sovietų valdžios aprobuotą kreipimąsi į kunigus ir tikinčiuosius, pasisakantį prieš ginkluotą pasipriešinimą. Nors pats prelatas buvo leidęs kunigams jo neskaityti bažnyčiose, kreipimasis buvo pagarsintas tuometėje sovietinėje spaudoje. Vėliau dėl to labai išgyvenęs ir atgailavęs. 1946 m. leido steigti Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją. Mirė neaiškiomis aplinkybėmis 1947 m. vasario 3 d. Palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje.

1999 m. Jeruzalėje jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas už Antrojo pasaulinio karo metais iš Vilijampolės žydų geto gelbėtus (22) vaikus. 2001 metais LR Prezidento apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žygdarbį, atliktą nacių okupacijos metais. 2002 m. prie Kauno arkikatedros bazilikos atidengta memorialinė lenta.