Kurijos pastato istorija
Perkeliant Žemaičių vyskupijos centrą į Kauną, vyskupijos kurija buvo įkurta augustinų vienuolyno buvusiose patalpose šalia Kauno parapijos bažnyčios. Vyskupijos kurijai stigo reikiamų patalpų ir daugiau kaip 70 metų ji tūnojo išblaškyta senuose, tolokai vienas nuo kito esančiuose namuose. Nebuvo patogu nei metropolijos pareigūnams, nei interesantams.
Iškilo sumanymas pastatyti naujus arkivyskupijos rūmus, kuriuose būtų centralizuotos visos institucijos. Sumanymo vykdytojas buvo arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Rūmų projektą parengė architektas Karolis Reisonas, talkinant pačiam arkivyskupui.
1935 m., pradėjus statyti rūmus, susilaukta stiprios opozicijos prieš projekto vykdymą. Buvo išreikšta nuomonė, kad išlaidos bus per didelės ir kad telkiamas lėšas galimą būtų panaudoti kitiems, „naudingesniems tikslams“. Už tuos pinigus buvo siūloma pastatyti mokyklą, prieglaudą ar ką nors kita. Net prel. A. Dambrauskas-Jakštas priekaištavo. Tačiau jis buvo perkalbėtas vienu argumentu, kad Šventasis Sostas tik tuomet sutiks duoti lietuvį kardinolą, kai iš lietuvių pusės bus realizuotos tam tikros sąlygos, tarp jų – ir padorus butas.
Arkivyskupo metropolito rūmai pastatyti 1935–1939 metais. Rūmai stovi vakarinėje Rotušės aikštės pusėje, už buvusios arklių pašto stoties. Trijų aukštų rūmus galima priskirti sumodernintam neoklasicizmui.
Rūmuose buvo koplyčia, metropolito reprezentacinis butas; nuo 1940 m. gyveno jo augziliaras, perkelta visa arkivyskupijos kurija: generalvikaras, bažnytinis tribunolas, bažnytinių turtų valdymo taryba, metrikų skyrius, metropolito kanceliarija. Dar gyveno 2–4 kunigai, namus tvarkiusios ir aptarnavusios 3 seselės kazimierietės.
1940 12 08 kurija gavo bolševikų administracijos įsakymą per 24 valandas apleisti savo rūmus. Kitų patalpų nebuvo duota ir nenurodyta, kur jas rasti. Tada kurijos pareigūnai be valdžios leidimo užėmė senuosius kurijos rūmus Valančiaus gatvėje, kur buvo įrengtas mergaičių bendrabutis. 1941 m. gegužės mėn. buvo gautas valdžios įsakymas per 24 valandas išsikraustyti ir iš buto Valančiaus gatvėje. Įsakymo nebuvo paklausyta. Tačiau kurija išsikelti buvo prievartaujama iki karo pradžios.
Vokiečių okupacijos metu kurija atgavo dalį savo rūmų patalpų. Dar 1945–1949 m. rūmai buvo naudojami Kauno kunigų seminarijos reikalams. Vėliau juose buvo įkurdintas Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetas, o 1965–1990 metais juose veikė Kauno J. Naujalio vidurinės meno mokyklos muzikos ir choreografijos skyriai.
Po Antrojo pasaulinio karo Kauno arkivyskupijos kurija buvo įsikūrusi Rotušės aikštėje, bet apie 1949 m. iš savo patalpų išmesta. Tuomet persikėlė į Šančius. 1964 06 18 valdžios įstaigos pranešė kurijai, kad patalpos vėl tinkamos mokyklai ir reikia jas apleisti. Buvo vėl pasiūlytos patalpos buvusiame dominikonų vienuolyne prie Švenčiausiojo Sakramento bažnyčios (Vilniaus g. 4). Jas suremontavus, čia iš naujo įsikūrė kurija ir jos raštinė.
1990 m. Lietuvoje įsteigus Vilniaus ir Kauno metropolijas, Kauno arkivyskupijos kurija persikėlė prie Kauno katedros Valančiaus g. 3. 1990 m. Kauno arkivyskupijos žinion buvo sugrąžinti arkivyskupo metropolito rūmai, ir, juos sutvarkius, 1993 m. čia persikėlė Kauno arkivyskupijos metropolijos kurija.
