Nuotraukos – kun. Gintaro Blužo OFS ir Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės

Gruodžio 17-ąją į paskutinį bendrą 2025 m. susitikimą susirinko Kauno arkivyskupijos dvasininkai. Konferencijoje pranešimus skaitė arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, bei Kauno kunigų seminarijos dėstytoja, teologijos ir katechetikos magistrė Aušra Mizgirienė, aptartos kitos sielovados aktualijos.
Konferenciją užbaigė šventinė agapė. Kunigai su ganytojais laužė kalėdaičius, dalijosi artėjančių Jėzaus Gimimo švenčių džiaugsmu.
Agapę arkivyskupas pradėjo maldos žodžiais, kad Viešpats laimintų kunigų tarnystę ir ji neštų vaisių, kad kunigai liktų ištikimais Kristaus apaštalais šv. Jono Krikštytojo pavyzdžiu, kad taika ir ramybė lydėtų ateinančiais metais – ypatingu arkivyskupijos 100-mečio laiku.

Kunigai sutikti atnaujintoje istorinėje salėje
Į šią konferenciją atvykusius brolius kunigus arkivyskupas Kęstutis Kėvalas po pertraukos vėl sutiko kurijoje.
Rengiantis arkivyskupijos įsteigimo Jubiliejui, istorinio kurijos pastato didžioji salė, kur vyko susitikimas, buvo restauruojama. Kauno kurijos pastatas statytas prieš 90 metų, 1935–1939-aisiais. Sumanymo vykdytojas buvo arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Rūmų projektą parengė architektas Karolis Reisonas, talkinant pirmajam arkivyskupijos metropolitui (apie kurijos pastato istoriją plačiau žr. čia >> ) Dabartinis kurijos šeimininkas arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė brolių kunigų dėmesį, jog minėta kurijos erdvė atnaujinta gerbiant ir saugojant to meto palikimą bei meninius sprendimus.

Biblinė istorija: visų teisė ją išgirsti
Pagrindinį konferencijos pranešimą tema „Biblinė katechezė kaip išganymo istorijos pasakojimas“ pristatė Kauno kunigų seminarijos dėstytoja, teologijos ir katechetikos magistrė Aušra Mizgirienė. Buvusi Stiubenvilio (pranciškonų) universiteto (JAV) Katechetikos instituto absolventė padėjo užmegzti su juo bendradarbiavimo ryšius, ir šiuo metu įgyvendinamas sėkmingas projektas nuotoliniuose kursuose rengiant išsilavinusius pasauliečius katalikus (apie 200 iš visos Lietuvos) dirbti katechetais parapijose.
Prelegentė pasidalijo biblinės istorijos pasakojimo svarba ir tuo, ką Dievas leido jai suprasti apie šios istorijos vertę ir svarbą tikėjime, Bažnyčios gyvenime, katechezėje, Evangelijos skelbime. Biblinė istorija – tai Dievo meilės pažadų išsipildymo ir mūsų tikėjimo šeimos istorija. Biblinę istoriją su klierikais seminarijoje ji sakė studijuojanti visus metus, ir po metų jaunuoliai turi mokėti ją papasakoti per 15 minučių.

Kodėl tai labai svarbu?
„Geroji Naujiena ateina pas mus kaip pasakojimas. Tai istorija apie antrąjį Trejybės Asmenį, priimantį mūsų žmogiškąją prigimtį, gyvenantį tarp mūsų, kad mus gydytų ir mokytų, ir galiausiai mirštantį ant kryžiaus bei prisikeliantį iš numirusių, kad išvaduotų mus iš šėtono, mirties ir nuodėmės galios.
Tai pasakojimas, neturintis sau lygių pasaulio istorijoje, nes tai yra paties Dievo apsireiškimo laike ir mūsų kūno bei kraujo prigimtyje istorija. Tai vienintelė apie Dievą pasakojama istorija, kuri yra pažodžiui istorinė“, – kalbėjo prelegentė, pranešime cituodama pasaulinius katechezės autoritetus (rengusius ir naująįį Katechezės vadovą, kuris jau išverstas į lietuvių kalbą).
Pasak prelegentės, trumpa biblinė išganymo istorija yra pagrindas kiekvienai katechezei. Katechezės problema yra įprotis dėstyti atskiras temas nejungiant jų į bendrą išganymo istorijos kontekstą. Jame telpa visas mūsų tikėjimo lobynas.
„Išganymo istorijos pasakojimas yra vilties pagrindas šiandienos žmonėms, šiandienos kultūrai. Kodėl? Nes ši istorija pasakoja apie mūsų kilmę, gyvenimo prasmę, tikslą, pašaukimą sekti Kristų, suteikia ramybę ir viltį. Aš tai liudiju. Mano viltis – kad visi Dievo pažadai išsipildė“, – sakė A. Mizgirienė.
Prelegentė atkreipė dėmesį, jog šiandien pasaulyje labai mėgstamos istorijos. Pasakojimai, pvz., pasitelkiami budinant sergančiųjų demencija atmintį. Pasakojimus, ypač filmų, serialų istorijas, kurias sieja tie patys veikėjai, labai mėgsta jaunimas. Mūsų Biblija – taip pat istorija, kurioje glaudžiai susijusios visos 73 jos knygos.

„Biblija istorija turi tapti mano istorija. Esame jos dalyviai kaip Emauso mokiniai. Ar tai žino mūsų parapijų žmonės? Kad ta istorija yra jų, ir jie yra jos dalis? Visi žmonės turi teisę ir privilegiją tai žinoti“, – sakė A. Mizgirienė, atkreipdama dėmesį, jog negali būti aktyviu Bažnyčios nariu, jeigu nežinai, kas yra įvykę prieš man ateinant. Reikia, kad man kažkas papasakotų biblinę istoriją. Dėl to verta ir svarbu mums išmokti ją pasakoti kitiems. Tai yra Evangelijos skelbimas. Tai yra vilties perdavimas.
„Istorijų būna visokių. Kodėl ne ši – biblinė išganymo istorija?“ – šiuo retoriniu klausimu užbaigė pranešimą konferencijos viešnia A. Mizgirienė.
Apie tarnystę tautiečiams, gyvenantiems svetur
Arkivyskupo K. Kėvalo prašymu LVK delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas L. Virbalas SJ trumpai pasidalijo trejų metų patirtimi tarnaujant tautiečiams – apie 1 milijonas jų yra pasklidę pasaulyje.
Ta proga arkivyskupas L. Virbalas padėkojo kunigams, tarnaujantiems kitose šalyse. Jaunesni emigravusieji žmonės turbūt ir nepasigestų kunigų, šv. Mišių, jei jų nebūtų. Dėl to pareiga patarnauti tampa dar svarbesnė. Tačiau, kaip sakė, šiandien svarbu pasiekti ir parvykstančius iš emigracijų į tėvynę, kad jie sugrįžtų ir į parapijas.

Viena iš misijų, pasak užsienio lietuvių sielovados delegato, būti tarp svetur gyvenančių lietuvių, nešti tikėjimo žinią, bendrauti, lankytis renginiuose.
„Patirtis labai marga, sutinku daugybę žmonių. Tačiau asmeninis ryšys, bendravimas yra viskas“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas apie nelengvą misiją, kai per metus, pvz., tenka atlaikyti per 70 skrydžių lėktuvu.
Kunigai uždavė klausimų, gyvai domėjosi lietuvių sielovada užsienyje, pasidalijo mintimi, kad „Marijos radijuje“ galėtų atsirasti tam skirta speciali rubrika.
Sielovados aktualijos keliaujant į 2026-uosius
Aktualijas pristatęs arkivyskupas K. Kėvalas pakvietė švęsti arkivyskupijos įsteigimo 100-metį. Arkivyskupijos lygmeniu Jubiliejui bus skirta speciali konferencija, Misijų savaitė, minėjimas birželio 24 d. Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmėje ir kt. Buvo pakviesta minėti arkivyskupijos 100-metį dekanatuose, švęsti jubiliejų kartu su parapijų bendruomenėmis. Siūloma melstis specialia šiai progai parengta Malda už arkivyskupiją.
Birželio 27 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje minėsime Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 100-metį.

Arkivyskupas paragino brolius dalyvauti 2026 metų kunigų susirinkimuose, rekolekcijose.
Atkreipė dėmesį į sudarytą arkivyskupijos pastoracinę tarybą, kuri kartu su parapijų pastoracinėmis tarybomis padės įgyvendinti Sinodo nutarimus ir ugdyti sinodiškumo kultūrą bendruomenėse. Tam labai svarbu atnaujinti parapijų pastoracines tarybas.
Į kitą konferenciją kunigai rinksis sausio 21 dieną. Ji bus skirta saugios aplinkos kūrimo klausimams.












