Naujuosius metus pradedame švęsti, pagerbdami Švč. Mergelę Mariją kaip Dievo Gimdytoją. Meldžiame, kad Marija, kuri globojo ir augino Jėzų, panašiai globotų ir mus ne tik Naujųjų Metų dieną, bet ir per visus Jubiliejinius 2025 metus, kad per juos mumyse išsipildytų Viešpaties palaiminimas: „ Viešpats telaimina ir tesaugo tave! Teleidžia Viešpats šviesti tau savo veidą ir tebūna tau maloningas! Tepažvelgia Viešpats į tave maloniai ir tesuteikia ramybę!“ (Sk 6, 24–26).
Žmogaus protui yra sunkiai suvokiamas tikėjimo slėpinys, kad Dievo sprendimu jo Sūnus apsigyventų Marijos įsčiose tarsi šventovėje, augtų ir būtų pagimdytas, kaip kiekvienas žmogaus vaikelis. Tai be galo brangi tikrovė, kalbanti, kaip labai Dievas mus myli ir nori mus lydėti per visas mūsų gyvenimo dienas iki susitikimo amžinybėje, kur regėsime jį veidas veidan.
Naujųjų Metų mišių Evangelijos skaitinys mums pristato Mariją Betliejaus oloje, kur glausdavosi piemenų ganomi gyvulėliai. Marija atidžiai klausėsi piemenų pasakojimo, ką jie girdėjo iš apsireiškusio angelo lūpų. Evangelistas Lukas sako: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Marija atidi Dievo planui ir jį sąmoningai priima. Tai priminimas ir mums, kaip turime reaguoti į visa tai, kas vyksta mūsų gyvenime, – maldoje svarstyti, ką Dievas nori mums pasakyti per skausmingus ir džiugius įvykius, kuriuos leidžia mums išgyventi.
Dievo Gimdytojos šventėje susitelkime mintimis prie Marijos asmens, siekdami dar geriau ją pažinti ir pamilti ne tik kaip Jėzaus, bet ir kaip mūsų Motiną. Evangelijoje paminėti tik keli įvykiai iš Marijos gyvenimo, bet jie labai svarbūs, kad galėtume susidaryti vaizdą, kokia buvo Marija.
Apreiškimo metu Marija, iš angelo išgirdusi žinią apie Dievo planą per ją prisiimti žmogaus prigimtį, pasakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Besąlygiškas Marijos klusnumas Dievo planui nulems tolesnę žmonijos istoriją: žmogus niekuomet negalės jaustis apleistas ir niekam nereikalingas, nes žinos, kad Dievas be galo jį myli, ir tai liudija jo nusižeminimas iki Betliejaus Kūdikio. Amžinasis Dievo Žodis savo žemiškąją kelionę pradeda Marijos įsčiose, paskui auga apsuptas Motinos meilės ir rūpesčio.
Angelo apreiškimo metu Marija, sužinojusi, kad jos giminaitė Elzbieta senatvėje pradėjo kūdikį, tuojau išsiruošė į ilgą kelionę, kad pagelbėtų jai paskutiniais nėštumo mėnesiais. Marijos pavyzdys kviečia mus pasitikrinti, kaip praktikuojame artimo meilę.
Marija lydėjo Jėzų viešojo gyvenimo metais, kai jis skelbė Gerąją Naujieną. Galilėjos Kanos vestuvėse jos rūpesčio dėka Jėzus padarė pirmąjį stebuklą – vandenį pavertė vynu. Tai iškalbingas priminimas, kad Marijai rūpi konkretus žmogaus gyvenimas, ypač kai žmogus atsiduria bėdoje.
Marija nepalieka Sūnaus jo kančios metu. Evangelistas Jonas pasakoja: „Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė“ (Jn 19, 25). Nesunkiai galime įsivaizduoti, ką anuomet išgyveno Marija, matydama ant kryžiaus mirštantį savo Sūnų.
Paskutinė žinutė apie Mariją užrašyta Apaštalų darbų knygoje. Po Jėzaus žengimo į dangų apaštalai susirenka į Paskutinės vakarienės kambarį ir meldžiasi; kartu su jais meldžiasi ir Marija. (plg. Apd 1, 14). Tai priminimas, kad Marija visuomet yra su mumis – Bažnyčios bendruomenės žmonėmis.
Švč. Mergele Marija, Dievo Gimdytoja, lydėk mus per visas šių Jubiliejinių metų dienas!
