Paskutinė šiemet Kauno arkivyskupijos kunigų konferencija gruodžio 18 dieną buvo šventiškos nuotaikos. Tradiciškai arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pakviesti kunigai, diakonai su ganytojais kurijos salėje susitikimą pradėjo Valandų liturgijos Dienine. Pabaigoje vykusioje agapėje broliai pasidalijo artėjančių šventų Kalėdų laukimo nuotaika, tarpusavyje laužė kalėdaičius ir linkėjo vieni kitiems Kristaus Gimimo džiaugsmo, palaimintų naujųjų metų.
Šios konferencijos aktualija buvo artėjantis Jubiliejus, kurį Bažnyčioje popiežiaus Pranciškaus kvietimu švęsime 2025-aisiais, o jam rengiamės ir peržiūrėdami, ką galima atnaujinti liturgijos šventime ir bažnyčių erdvėse.
Platesniu žvilgsniu į Visuotinę Bažnyčią padėjo pažvelgti susitikimo svečias (dėl ligos negalėjus atvykti apaštaliniam nuncijui) Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, LVK nacionalinis delegatas Eucharistinių kongresų reikalams.
Eucharistiniai kongresai: istorija ir reikšmė tikėjimui stiprinti
„Eucharistija – tai kasdienė mūsų duona, nuolatinis sutikimas su Viešpačiu“, – sakė vysk. R. Norvila apie šią nuolat gaivinančią Dievo dovaną. LVK nacionalinis delegatas papasakojo apie Eucharistinių kongresų istoriją bei pasidalijo įspūdžiais apie 53-iąjį kongresą, šių metų rugsėjo 8–15 d. vykusį Lotynų Amerikoje, Ekvadore, jo sostinėje Kite.
Vysk. R. Norvila atkreipė dėmesį, jog ir Kaune vyko du Eucharistiniai kongresai. Pirmasis – 1934 m. ir Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga 2000-aisiais surengtas antrasis Eucharistinis kongresas. Kongresai rengiami ir diecezijose (vyko ir Vilkaviškio vyskupijoje), o didžiausi jų yra organizuojami tarptautiniu mastu ir keliauja per žemynus.
Eucharistinių kongresų iniciatyva kilo Prancūzijoje, o pirmuoju laikomas 1881 m. Lilyje vykęs Eucharistijos, išneštos iš bažnyčios į miesto erdvę, garbintojų susitikimas. Idėją vėliau perėmė kitos šalys. Aštuntasis Eucharistinis kongresas 1893 metais vyko Jeruzalėje. Greit šie kongresai išplito ir tapo iškiliais Bažnyčios susitikimais (su mokymais apie Eucharistiją, eucharistinėmis procesijomis, Eucharistijos šventimu), kuriems būdingas dalyvavimo masiškumas (kalbama apie milijonus tikinčiųjų), gyvas Eucharistijos slėpinio išgyvenimas, stiprinanti dvasinė bendrystė. Iki Pasaulio jaunimo dienų Eucharistiniai kongresai buvo didžiausi tarptautiniai Bažnyčios forumai. Dabar jie rengiami kas ketveri metai. 52-asis kongresas vyko Vengrijoje, Budapešte.
Vysk. R. Norvila, turintis fotografavimo pomėgį, savo nuotraukomis praturtino pasakojimą apie kongreso įspūdingą, savitą šventimą katalikiškame Ekvadore, kuriame atstovavo Lietuvai su delegatais iš 70 šalių. Vietos gyventojai Amazonės baseine nėra turtingi, bet šviesūs, nepatiria negatyvaus žiniasklaidos spaudimo. Čia daug tikėjimo entuziazmo ir šypsenų. Tai būdinga ir dvasininkams.
Iš mokymų mintimis pasidalijęs konferencijos svečias minėjo stiprų jam susidariusį įspūdį, jog Dievo žodis, Eucharistija, jos horizontalusis matmuo sklinda ne tik tarp tikinčiųjų, bet ir į pasaulį – tai atitiko kongreso temą „Brolybė gydo pasaulį“. Dvasinė bendrystė padaro didelį poveikį ir konkrečiam kraštui, augina gyvą tikėjimą. Diskusijose buvo pabrėžta kūrybiška jaunimo sielovada, vaikų eucharistinė praktika, ugdoma švelnumu. Eucharistija veda į socialinį aktyvumą, artimo meilės darbus. Programinė katechezės kryptis – kaip kartu su žiniomis perduoti tikėjimą.
Artėjant Jubiliejui
Pasidalydamas su arkivyskupijos kunigais šio meto sielovados aktualijomis, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į dvasininkų pareigą, kad liturgija, ypač Eucharistija, būtų aktyviai bei vaisingai švenčiama, o žmonės galėtų sąmoningai, aktyviai ir pilnutinai dalyvauti kūnu ir dvasia, karštu tikėjimu, viltimi ir meile.
Dėmesys liturgijos šventimui bei tvarkai bažnyčiose
Tikimasi, jog artėjantį Jubiliejų švęsime ne tik atnaujindami širdis, bet ir liturgiją, jos tinkamą šventimą ir pačias šventimo erdves, pasirūpindami, kad būtų gerbiama ir puoselėjama sakrali erdvė, bažnyčiose vyrautų elementari tvarka bei švara ir nebūtų to, kas jose nedera.
Be atskirų liturgijos šventimo nuorodų, pabrėžtos patarnautojų pareigos ir ugdymas, pasauliečių (savanoriškas) įtraukimas į liturgiją. Vyrai ir moterys skaitovai turėtų būti pasiruošę ir tinkami (pvz., Šventojo Rašto ar maldos grupės nariai, nuolat besigilinantys į Dievo Žodį bei jo perdavimo meną). Svarbu skatinti bendruomeninį giedojimą – širdies džiaugsmo ženklą. Mūsų bažnyčiose švenčiant liturgiją trūksta ir tylos momentų (o kartais triukšmas girdėti net iš zakristijų ar nuo vargonų). Bažnyčioje netinka ir žaidimų vieta vaikams – jiems užsiėmimą atskiroje patalpoje per Mišias turėtų vesti katechetas.
Kunigai skatinamai rūpintis tinkama altorių, liturginių indų, drabužių priežiūra, taip pat pamaldų įgarsinimu, apšvietimu, vengti butaforijos puošyboje, pirmenybę teikti natūralumui, autentiškumui, meniškumui.
Daug dėmesio skirta tikintiesiems informuoti apie bažnyčioje vykstančias pamaldas, išpažinčių, raštinės darbo laiką ir kt. Tam skiriamos tvarkingos skelbimų lentos ir laikomasi jose skelbiamos informacijos.
Piligrimystės ir šventės
Parapijose jau turėtų sklisti žinia apie 2025-uosius – Jubiliejinius metus, apie Lietuvos piligrimystę į Romą (registracija skrydžiui lėktuvu >>). Šia proga paskelbta ir apie negalėsiančiųjų vykti į Šventąjį miestą piligrimystės galimybę. Birželio 28 d. Kaune, Sporto halėje, vyks Jubiliejinė Vilties šventė.
Jubiliejinius metus pradėsime gruodžio 29 d. 12 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje >>. Pamaldos prasidės procesija nuo Švč. Mergelės Marijos statulos šventoriuje į arkikatedrą, o žengus į šventovę – su visų tikinčiųjų pašlakstymu kaip mūsų Krikšto atminimu.
Malda už pašaukimus į kunigystę
Jubiliejiniais metais ypač skatinama malda už pašaukimus į kunigystę. Ją prašoma melstis per visus 2025-uosius po Komunijos šv. Mišiose. Šia proga arkivyskupas pasidalijo ir džiaugsmo žinia, jog gruodžio 26 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje švęsime kunigystės šventimus >>.
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija sausio 28–30 d. kviečia kunigus į Biblijos žinių atnaujinimo bei gilinimo modulį. Taip siekiama prisidėti prie kasdienės kunigiškosios tarnystės – Žodžio skelbimo.
2025 m. taip pat vyks kunigų rekolekcijos, kuriose jie dalyvauja kartą per metus Šiluvoje arba Palendriuose.
Misionierių ugdymas
Iki sausio 20 d. kviečiama paraginti tikinčiuosius registruotis į Misijų mokyklą, padedančią ugdyti misionierius, kurie pasirengę paskui galėtų stiprinti misijas savo bendruomenėse, daugiau informacijos >>
Arkivyskupijos 100-mečiui
2026 metais švęsime Lietuvos bažnytinės provincijos ir sykiu Kauno arkivyskupijos įsteigimo 100-metį. Šiai progai ketinama išleisti istorinę monografiją, o kartu ir visi mūsų arkivyskupijos žmonės kviečiami įsitraukti į šimtmečio istorijos užrašymą, išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Tuo tikslu istorikai bei menotyrininkai Rima Valinčiūtė-Varnė Vaida Kamuntavičienė, Ričardas Jaramičius, sukūrė KLAUSIMYNĄ (žr. čia >>), skirtą sovietmečio ir pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečių istorijai atminti, nes apie tai turime mažiausiai duomenų.
Anketas geriausia pildyti elektroniniu būdu (jeigu turėsite pokalbių garso įrašus, juos irgi reikėtų pridėti) ir atsiųsti Kauno arkivyskupijos kurijai el. p. archyvas@kaunoarkivyskupija.lt iki š. m. gruodžio 31 d.
Kita kunigų konferencija – sausio 22 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
