„Eikite ir skelbkite“ – šis Kristaus paraginimas aktualus ne tik pirmiesiems krikščionims, bet ir mums, XXI a. žmonėms. Broliai redemptoristai, Gailestingumo misionieriai iš Slovakijos Rastislavas Dluhý ir Peteris Hertelis, kovo 15 d. su Dievo žodžio žinia apsilankė Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos dangun žengimo bažnyčioje – Vilkaviškio vyskupijos parapijoje, iš kurios kilęs kunigas kankinys Justinas Dabrila (1905–1941), žiauriai sovietų nužudytas pačią pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną. Tądien parapijos žmonės ir svečiai iš Vilkaviškio, Marijampolės, Kauno, Punsko, Kalvarijos ir kitų vietų dalyvavo paros adoracijoje, skirtoje padėkoti Dievui už šį kankinį, įtrauktą į XX a. tikėjimo liudytojų sąrašą.
Susirinkusiai tikinčiųjų bendruomenei brolis Rastislavas šv. Mišių homilijos metu paliudijo, kaip svarbu atsiliepti į Dievo meilę ir augti joje. Nors nelengva daryti tai, ką moko Kristus, – pavyzdžiui, mylėti priešus, – bet toks yra Dievas, mylintis kiekvieną mūsų. Esi pasišventęs tarnystei ne dėl to, kad įtiktum Dievui, o dėl to, kad Jis tave myli. Ir tai augina tiek jauną, tiek seną. Visiems reikia augti nors pro truputėlį, po sprindį. Tai nevyksta automatiškai, o tik pamatant savo netobulumus Dievo meilės šviesoje.
Abiejų brolių mokymas po šv. Mišių dar labiau išplėtojo šią Dievo meilės temą, paliečiant keturis svarbius punktus: Dievo žodį, Bažnyčią, liturgiją, džiaugsmą ir viltį. Brolis Rastislavas paragino skaityti Dievo žodį, nes net ir trumpas susitelkimas su juo suteiks vidinį atsinaujinimą. Akcentavo, kad Dievas lygiai veikia ir per Žodį, ir per sakramentus, nieko negalime nustumti į antrą planą. Jei skaitytume tai, ką girdime šventadieniais, mums daug labiau Žodis kalbėtų; mes būtume tie atidūs klausytojai, kuriems rūpi, ką Dievas iš tikrųjų nori mums pasakyti, nepasiliktume išsiblaškę šv. Mišių metu. Brolis pakvietė pabandyti skaityti bent dalį minutės, o jei dar palyginsime mūsų laiką, skirtą Dievo žodžiui, su tuo laiku, kiek praleidžiame tuščiai naršydami internete... Mums visiems reikia susigrąžinti Dievo žodį.
Kalbant apie Bažnyčią, natūraliai daugybei žmonių kyla jos netobulumo klausimas. Pasak brolio Rastislavo, kitų kritika iš tikrųjų niekur neveda. Bažnyčią kuria Kristus. Jis niekada jos nepalieka, net jei žmonės būtų ir labai netobuli. Tai yra didžiausia paguoda, kad ir kas būtų. Būtent toks nusiteikimas veda į džiaugsmą ir viltį, į dalijimąsi tuo, kuo esame gyvi, – tikėjimu, nes gyvename ne dėl savęs, o dėl kitų.
Galiausiai kalbėjęs brolis Peteris priminė kartu švenčiamos liturgijos svarbą. Svarbu gebėti klausti, ar mūsų kryptis teisinga. Liturgijos istorijoje nuo pasyvaus klausymosi buvo pereita prie aktyvaus dalyvavimo, įsitraukimo į bendrą maldą, giedojimą. Brolis apgailestavo, kad dar ne viskas yra įgyvendinta, kas buvo numatyta Vatikano II Susirinkime, – esame pakeliui, siekiame atsinaujinimo Kristaus dvasia. Per Dievo žodį, per sakramentus susitinkame su Jėzumi, ir mes visi esame atsakingi už tą susitikimą.
Dabar šis rekolekcijų mokymas turėtų tęstis kiekvieno mūsų širdyje, mintyse ir darbuose. Tokie susitikimai nepaprastai reikalingi kiekvienoje parapijoje, nes padeda sugrįžti prie pamatinių tiesų. Reikalingi, kad vėl iš naujo mus surinktų, motyvuotų skaityti Šventąjį Raštą, būti dėmesingais klausytojais, iš naujo atrasti savo vietą Dievo tautoje – Bažnyčioje. Paskatintų iš naujo atpažinti save kaip Dievo vaiką – tikrovę, kurios niekas iš mūsų negali atimti. Atrodo, šios tiesos tokios suprantamos, bet reikia misionierių žodžio, kuris būtų pasakytas stipriai ir aiškiai.
Doc. dr. Aurelija Mykolaitytė
